VILNIAUS SUSIVIENIJIMAS "SODAI"
 

SODININKŲ BENDRIJOS VALDYMO ORGANO REGISTRAVIMAS

 

Sodininkų bendrijų valdymo organams kyla neaiškumų, nuo kada naujai išrinktas SB valdymo organas pradeda eiti savo pareigas - nuo išrinkimo susirinkime dienos ar nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Informuojame, kad Vilniaus susivienijimas "Sodai" kreipėsi su užklausimu į Susisiekimo ministeriją (jai priklauso Registrų centras) bei į Teisingumo ministeriją. Siunčiame Jums Teisingumo ministerijos išaiškinimą.

Pasak, Teisingumo ministerijos specialistų, remiantis Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalies 5-7 punktų nuostatomis, Registre turi būti nurodyti visų juridinių asmenų (tarp jų ir asociacijų) organai, valdymo organo nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), valdymo organų nariai ir juridinio asmens dalyviai, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių ribos. Šių duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalį įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso, Sodininkų bendrijų ar Asociacijų įstatymo nuostatos nenustato jokių šios nuostatos išimčių. Todėl juridinio asmens valdymo organo teisės ir pareigos atsiranda nuo jo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

Vadovaujantis tuo, neįregistruotas valdymo organas neįgyja jokių teisių ir pareigų valdant sodininkų bendriją ar atstovaujant ją kitose institucijose, sudarant sandorius juridinio asmens vardu.

Pridedame Teisingumo ministerijos atsakymą.

 

 

PALYDINT 2017 METUS IR PASITINKANT NAUJUOSIUS 

Labai greitai praskriejo metai, tačiau įvykių ir darbo intensyvumu jie nebuvo eiliniai. Asmeniškai man buvo netikėti pasikeitimai metų pradžioje, kuomet buvau išrinktas Susivienijimo pirmininku. Nebuvau visai naujokas sodininkų bendruomenėje, kadangi devynerius metus likimas lėmė vadovauti sodininkų bendrijai. Sunku palyginti darbą vienoje bendrijoje su 361, tačiau nepalyginamai ir įdomiau.

Pradžioje norėjosi patyrinėti Susivienijimo praeities praktiką, sugrupuoti aktualiausius klausimus, pasitelkiant patyrusių sodininkų bendrijų vadovų patirtį ir numatyti kelius ir būdus palengvinti mūsų bendruomenės narių gyvenimą. Atvirai kalbant, norėjosi, kad kiekvienas sodininkas pajustų, jog konkrečios bendrijos ir Susivienijimo veikla padeda lengviau „kvėpuoti“. Manau, kad sodininkai savo daugiamete nesavanaudiška veikla nusipelnė ir atidesnio valdininkų dėmesio. Pasikartosiu, nereikalaujame išskirtinio požiūrio į mus. Logiškai galvojant neturėtume savo lėšomis prižiūrėti objektų, kurie nepriklauso mums nuosavybės ar nuomos teisėmis. Visus metus tęsėme jau prieš kelis metus pradėtą žygį dėl sodininkų bendrijų gatvių priklausomybės ir priežiūros. Visų lygių pasitarimai, svarstymai atsitrenkia į teisinių brūzgynų raizgalynę. Kaip neprisiminsi seną posakį: kai nori daryti – randi būdus, kai nenori – priežastis. Vis atsitrenkiame į priežastis. Kai kuriuose valdžios koridoriuose brandinama nuomonė, kad sodininkai – kažkokia kasta ir nežino, ko nori. Teisybės dėlei, nevieninga ir Lietuvos sodininkų bendruomenė. Susitelkimas – mūsų pagrindinis ginklas. 2018 metais Lietuvos sodininkų draugijos ir regioninių Susivienijimų vienas iš pagrindinių uždavinių – konsoliduoti savo veiklą. Skirtingi požiūriai į kai kurių klausimų sprendimo būdus įtakoja ir į sodininkų bendrijų veiklą.

Vienas iš sodininkų valdymo organų tikslų – pasiekti, kad sodininkų bendrijose nešeimininkautų komercinės struktūros, kurios kažkokiais būdais gauna valstybinių institucijų leidimus savo veiklai. Dėl šios praktikos atkreipėme LR Vyriausybės ir LR Seimo vadovų dėmesį. Neaiškiai formuojama teismų praktika, apeinant LR Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas.

Darbo grupei sodininkų bendrijų aktualiems klausimams spręsti teikėme savo siūlymus dėl valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijose, išsipirkimo lengvatinėmis sąlygomis termino atnaujinimo, LR Sodininkų bendrijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimų, atsižvelgiant į susiklosčiusią praktiką.

Darbo grupė geranoriškai priėmė mūsų siūlymus, išskyrus LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. pakeitimus (šiuo klausimu pateikėme savo atskirąją nuomonę). Belieka tikėtis, kad darbo grupės siūlymams pritars LR Seimas ir Vyriausybė. Atrodytų, tokie neglobalūs klausimai, tačiau jie palengvintų sodininkų gyvenseną ir aiškiau reglamentuotų sodininkų bendrijų narių ir ne narių tarpusavio santykius. Turėkime vilties.

2018 metų pradžioje numatę darbinius susitikimus su visuomenės, savivaldybių, UAB „Vilniaus vandenų“ atstovais dėl vandentiekio ir nuotekų centralizuotų tinklų plėtros perspektyvų.

Metai baigiasi, tačiau planai ir darbai ne. Linksmų Šv. Kalėdų ir nuotaikingų Naujųjų 2018 metų, mieli bičiuliai, sodininkai.


Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romasis Vaitekūnas 

 

Sodininkų rudeniniai džiaugsmai ir rūpesčiai 


Nepastebimai prabėgo vasara, gal todėl, kad šiemet ji nebuvo visai vasariška. Ruduo gamtoje, kaip ir žmogaus gyvenime subrandina derlių, kuris neretai priklauso ne tik nuo objektyvių sąlygų, bet ir žmogaus išmonės, darbštumo.

Vilniaus susivienijimą „Sodai“ jungiančios sodininkų bendrijas ir jų nariai sodininkai džiaugiasi išaugintų daržovių ir vaisių derliumi, gražiai puoselėjama aplinka. Pavasario – vasaros laikotarpiu vyko sodininkų bendrijų ataskaitiniai, kai kur ir rinkiminiai susirinkimai. Valdybos ir pirmininkai atsiskaitė savo nariams apie nuveiktus darbus per ataskaitinį laikotarpį, pasitvirtino planus šiems metams. Teko dalyvauti ne viename susirinkime ir matyti skirtingus vaizdus: kur valdymo organai dirba ranka rankon su bendrijos nariais ir kur yra daugiau problemų, kartais paremtų emocijomis, o ne dalykiniais argumentais ir siūlymais. Dauguma bendrijų tolimesnį vadovavimą patikėjo ankstesnėms valdyboms ar pirmininkams. Kai kuriose bendrijos išrinkti nauji vadovai. Pasinaudojus proga norisi padėkoti bendrijų vadovams, kurie ilgus metus nepraranda savo narių pasitikėjimo ir toliau lieka vadovauti ir vadovams, kurie perdavė estafetės lazdelę naujiems vedliams. Svarbu, kad nenutrūktų teigiamos patirties tęstinumas.

Kartu sveikiname pirmą kartą išrinktus bendrijų vadovus, linkime jiems sėkmės, ištvermės telkiant savo narius naujiems bendriems darbams, kurie pagerintų visų gyvenimo ir poilsio sąlygas. Pasibaigus susirinkimų periodui, kviesime pirmakarčius vadovus pažinčiai ir aktualių klausimų aptarimui.

Pavasario – vasaros laikotarpiu Susivienijimo valdyba dirbo pagal metų pradžioje pasitvirtintą darbo planą. Vasarą kai kurios sodininkų bendrijos surengė sklypų ir sodybų apžiūras, pateikė susivienijimui įvertinti pavyzdingiausius šeimininkus. Gražiausių sklypų savininkai, kuriuos bendrijos pateikė Susivienijimui, buvo pagerbti Trakų rajono ir Vilniaus miesto seniūnijose.

Teko susitikti su LR Ministru Pirmininku ir Žemės ūkio ministerijos vadovais, aptariant valstybinės bendro naudojimo žemės, esančios sodininkų bendrijų teritorijose, išpirkimo lengvatinėmis sąlygomis termino pratęsimą.Premjeras pritarė mūsų nuomonei, tačiau klausimo teikimas Vyriausybei įstrigo Žemės ūkio ministerijoje. Turėtume sau pripažinti, kad neblizgėjo ir sodininkų bendrijų vadovų aktyvumas, teikiant pageidavimą išsipirkti žemę. Gavome iš ministerijos neigiamą atsakymą dėl mažo bendrijų (37), pageidaujančių išsipirkti žemę, skaičiaus.

LR Seime sodininkų atstovai susitiko su keturių mūsų veiklai artimų komitetų vadovais. Mums buvo patikinta, kad sodininkų bendrijų veikla bus skatinama.

LR Vyriausybės pavedimu Aplinkos ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė sodininkų bendrijų aktualiems klausimams spręsti. Tarp 13 darbo grupės narių iš įvairių ministerijų ir žinybų yra ir 3 sodininkų bendruomenės atstovai. Mes turime išnaudoti šią galimybę teikiant aktualiausius sodininkų nūdienos ir perspektyvos klausimus. Po pirmojo darbo grupės posėdžio kreipėmės į Susivienijimo narius dėl siūlymų teikimo. Deja, aktyvumo pasigendame. Verčiamės Susivienijimo administracijos potencialu. Nepaisant Žemės ūkio ministerijos nepritarimo mūsų pageidavimui dėl valstybinės žemės išsipirkimo sodininkų bendrijų teritorijose nominalia verte, klausimą pateikėme nagrinėti darbo grupei.

Nemažai laiko sodininkų bendrijų vadovams ir Susivienijimo administracijai reikalauja įvairūs kasdieniniai ginčai, daugiausiai mokestiniais klausimais. Kai kurių piliečių (daugiausiai ne bendrijų narių) noras įvairiais išgalvotais pretekstais išsisukti nuo bendrijų narių susirinkimų sprendimų vykdymo sukelia destrukcijas bendrijose. Todėl teikdami Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas siūlome išvengti dviprasmybių: įstatymo raidę turėtume suprasti maksimaliai vienodai.

Daugiau supratingumo palinkėčiau visai mūsų sodininkų bendruomenei. Nieko nėra gražiau už gamtos grožį, su kuriuo tiesioginį sąlytį turi sodininkai.  Tegu šis sąlytis dar daugiau įtakoja mūsų tarpusavio santykius. Sėkmės.

Susivienijimo pirmininkas Romasis Vaitekūnas

 

VILNIAUS SUSIVIENIJIMO "SODAI" GERIAUSIAI TVARKOMŲ SODO SKLYPŲ IR SODYBŲ KONKURSO NUGALĖTOJŲ APDOVANOJIMAS

Šių metų spalio 18 dieną Trakų rajono savivaldybėje buvo apdovanoti geriausiai tvarkomų sodo sklypų ir sodybų konkurso nugalėtojai - Trakų rajono sodininkai. Labai džiaugiamės, kad Trakų rajono savivaldybės administracija nugalėtojus paskatino padėkos raštais bei dovanomis, o sodininkai neliko skolingi ir Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Dariui Kvedaravičiui ir visam jo kolektyvui įteikė didelę pintinę obuolių (už obuolius dėkojame sodininkų bendrijos "Vilnius" valdybos pirmininkui Vytautui Radžiui) bei padėkos raštą. Šiais metais nugalėtojais tapo (nugalėtojų sklypų nuotraukomis galite pasigrožėti RENGINIAI skyriuje):

Gražiausiai prižiūrintys savo sodo sklypą (sodybą) sodininkų bendrijos „Vilnius“ nariai:

1. Romas Dapkus

2. Sergej Vladimirov

3. Samuilas Lormanas

4. Tatjana Pinkovskaja

5. Stasė ir Vytautas Radžiai

Gražiausiai prižiūrintys savo sodo sklypą (sodybą) sodininkų bendrijos „Pasaka“ nariai:

1.     Jurgita Gudaitė

2.     Ivan Raguckij 

Apdovanojimų akimirkos

 

 

O šių metų spalio 23 dieną Vilniuje Antakalnio seniūnijoje buvo apdovanoti geriausiai tvarkomų sodo sklypų ir sodybų konkurso nugalėtojai - Vilniaus miesto Antakalnio ir Verkių seniūnijų sodininkai. Padėkos raštus ir dovanas savo seniūniečiams paruošė Antakalnio seniūnas Algimantas Vaitkus ir Verkių seniūnas Vaclav Gulbinovič. Seniūnams už nuoširdžią pagalbą sodininkams atsidėkojome padėkos raštais ir pintinėmis obuolių.

 

Šiais metais nugalėtojais tapo (nugalėtojų sklypų nuotraukomis galite pasigrožėti RENGINIAI skyriuje):

 

Antakalnio seniūnija:

 

 

Gražiausiai prižiūrintys savo sodo sklypą (sodybą) sodininkų bendrijos „Baniškės“ nariai:

 

 

1. Antanas ir Ivona Ėmužiai  

 

2. Aušra ir Vytas Sedziniauskai  

 

3. Jūratė ir Vytautas Pipirai  

 

4. Jonė ir Stasys Vaičiūnai  

 

5. Julijona Tamašauskienė    

 

 

Verkių seniūnija: 

 

Gražiausiai prižiūrintys savo sodo sklypą (sodybą) sodininkų bendrijos „Gulbinai“ nariai:

 

 

1.     Vanda ir Vidmantas Reinikiai

 

2.     Monika ir Juozas Kriščiūnai

 

3.     Jūratė ir Antanas Bložės

 

 

Gražiausiai prižiūrintys savo sodo sklypą (sodybą) sodininkų bendrijos „Atyžalynas - D“ nariai:

 

 

1.     Marija – Laimutė Šilinskienė

 

2.     Jelena ir Jevgenijus Solovjovai 

 

 

Apdovanojimų akimirkos

 


 


SUSITIKIMAS SEIME BEI DARBO GRUPĖS SUFORMAVIMAS

 

2017 m. rugsėjo 19 d. LR Seime įvyko sodininkų atstovų ir LR Seimo narių susitikimas, kurio metu aptarti sodininkams aktualūs klausimai (dėl sodininkų bendrijų kelių perdavimo savivaldybėms, dėl įsiterpusių ir bendro naudojimo valstybinės žemės sklypų išsipirkimo bendrijose problematikos, dėl Sodininkų bendrijų įstatymo). Susitikime dalyvavo Seimo nariai - komitetų pirmininkai Ramūnas Karbauskis, Kęstutis Mažeika, Povilas Urbšys, Andriejus Stančikas bei Seimo narė Asta Kubilienė, kuri aktyviai talkina sodininkų bendruomenei.
Sodininkams atstovavo Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Aloyzas Burba, Alytaus susivienijimo "Sodai" pirmininkas Fabijonas Delinda, Vilniaus susivienijimo "Sodai" pirmininkas Romasis Vaitekūnas ir juristė Ilona Rastenytė, sodininkų bendrijos "Ąžuolynas" atstovė Ramutė Giriūnienė, sodininkų bendrijos "Beržynas" valdybos pirmininkė Nijolė Baronienė, sodininkų bendrijos "Dobilas" valdybos pirmininkas Petras Algimantas Pumputis.
Sodininkų atstovai pritarė LR Vyriausybės teikiamam LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. pakeitimo įstatymo projektui ir paprašė Seimo narių patvirtinti jį. Taip pat sodininkų atstovai labai aštriai pasisakė dėl priimto Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nutarimo, siūlančio LR Vyriausybės sudarytai darbo grupei svarstyti klausimą dėl galimybės panaikinti LR Sodininkų bendrijų įstatymą. Buvome patikinti, kad įstatymas nebus naikinamas.
Kėlėme klausimą dėl valstybinės bendro naudojimo žemės ir įsiterpusių sklypų, esančių sodininkų bendrijų teritorijose, galimybės išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis, nes šio klausimo sprendimas vis dar vilkinamas Žemės ūkio ministerijoje. Vilniaus susivienijimas "Sodai" dėl šio klausimo pakartotinai raštu kreipėsi į LR Ministrą pirmininką.
Seimo narys Ramūnas Karbauskis, apibendrindamas susitikimą patikino, kad sodininkų veiklos sąlygos nebus bloginamos, o visi sodininkams aktualūs klausimai su sodininkų atstovais bus sprendžiami Seimo komitetuose ir Aplinkos ministerijos sudarytoje tarpžinybinėje darbo grupėje. 
Kartu informuojame, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. Aplinkos ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė sodininkų bendrijų aktualiems klausimams spręsti. Joje sodininkams atstovaus Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Aloyzas Burba, Vilniaus susivienijimo "Sodai" pirmininkas Romasis Vaitekūnas ir Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narys Žilvinas Klimka.

 

Darbo grupei pavesta parengti siūlymus LR Vyriausybei iki 2017 m. gruodžio 15 d. Savo narius informuosime apie darbo grupės veiklą bei joje priimtus sprendimus.

DĖL VALSTYBINĖS BENDRO NAUDOJIMO ŽEMĖS IŠSIPIRKIMO SODININKŲ BENDRIJOSE

 

Po 2017 m. rugpjūčio 2 d. pokalbio su Žemės ūkio ministru B. Markausku ir viceministru A. Bogdanovu dėl valstybinės bendro naudojimo žemės, esančios sodininkų bendrijų teritorijoje, išpirkimo lengvatinėmis sąlygomis, gavome LR Žemės ūkio ministerijos raštą dėl informacijos pateikimo (raštas pridedamas). 
Sodininkų bendrijos, planuojančios išsipirkti ar jau vykdančios išsipirkimo procesą, informaciją Žemės ūkio ministerijai turi pateikti iki rugpjūčio 28 d. į ŽŪM raštinę (adresu: Gedimino pr. 19, Vilnius), siųsti paštu arba el. paštu: zum@zum.lt 



SODININKŲ AKTUALIJŲ FRAGMENTAI

2017 m. pradžioje Vilniaus susivienijimo „Sodai“ narių valia buvau išrinktas Susivienijimo valdybos pirmininku. Per pusmetį neįmanoma įsigilinti į 361 (tiek narių jungia Susivienijimas) sodininkų bendrijų rūpesčius ir lūkesčius. Nepaisant visų neišspęstų problemų pirmiausiai reikėtų padėkoti sodininkų bendrijų valdyboms ir jų pirmininkams už dažnai nedėkingą ir neadekvačiai atlyginamą jų triūsą visų sodininkų labui.

Sodininkų organizacijos gali didžiuotis ilga ir prasminga savo istorija. Šis judėjimas vertas išsamesnio dėmesio ir aprašymo. Juolab, kad Lietuvos sodininkų draugija 2019 metais balandžio mėn. paminės savo 60-metį. Turbūt galima teigti, kad sodininkų judėjimas ekonomine prasme vienas iš pirmųjų pralaužė socializmo ledus, kadangi savo nedideliuose žemės lopinėliuose pajuto privačios nuosavybės privalumus. Didelės pagarbos nusipelno sodininkystės pirmeiviai. Kai kurie jų iki šiol energingai puoselėja savo jaunystės vaisius.

Keičiasi kartos, valdžios, tradicijos. Labai daug faktorių įtakoja į dabartinių sodininkų bendruomeninių organizacijų veiklą. Nepaisant aukščiau išvardintų pasikeitimų, sodininkų bendruomenė lieka pakankamai stabili. Sodininkų bendrijose, kur valdymo organai veikia ranka rankon su savo nariais, ten gerbūvis sutvarkytas, geras iniciatyvas palaiko savivaldybės. Pastaruoju metu neretai kai kuriose bendrijose randasi destruktyvūs asmenys, kurie be kritikos nieko negali pasiūlyti racionalaus. Jų tikslas išbalansuoti tarpusavio santykius išgalvotais motyvais, finansiškai neprisidėti prie bendro gėrio kūrimo. Jie neįsigilina į bendrijos vystymosi istoriją: kiek reikėjo įdėti pastangų, nuosavų lėšų, kad konkreti bendrijos teritorija iš pelkėtos krūmais apaugusios nedirbamos žemės taptų žydinčiu sodu, patogia gyvenimui ir poilsiui vieta.

Kiekvienas naujas įgyvendintas projektas sukuria pridėtinę vertę visiems bendrijoje esantiems sklypams, todėl bendram gerbūviui gerinti privalu prisidėti finansiškai, ne tik vadovaujantis morale, bet ir LR Sodininkų bendrijų įstatymu. Nereikia būti orakulu, kad nuspėtum, jog valdžios institucijos nepalaikys nors ir gerų mūsų iniciatyvų, jeigu tarpusavio santykiuose nebus kuo didesnės vienovės mūsų bendruomenėje. Kartais matai tokius beprasmiškus, vedančius į akligatvį ginčus, skundus, kurie tarsi vėžinės ląstelės užkrečia sveiką bendrijos organizmą.

Daug ginčų viešoje erdvėje ir teisminėje praktikoje keliama dėl asmenų (ne bendrijos narių), turinčių nekilnojamąjį turtą bendrijos teritorijoje. Manome, kad šių santykių tikslesnis reguliavimas turi būti labai konkrečiai atsispindėti LR Sodininkų bendrijų įstatyme, bendrijų įstatuose, vidaus tvarkos taisyklėse, bendrijų narių visuotinių susirinkimų ir valdybų posėdžių protokoluose. Tuomet mažiau atsiras teisinių kolizijų. Bendraujant su bendrijų nariais, valdybų nariais ir pirmininkais ataskaitiniuose susirinkimuose teko ne mažai išgirsti pesimistinių gaidelių iš vadovų dėl veiklos sunkumų, problemų gausos. Tuo pačiu neteko girdėti iš kritikuojančių naujų idėjų ir jų realizavimo būdų. Demokratiniais principais grįstas mūsų santykių reguliavimas leidžia kiekvienam bendrijos nariui, turinčiam laiko, noro, puikių idėjų siūlyti savo kandidatūrą į bendrijos valdymo organus, ir, gavus narių susirinkimo pasitikėjimą, įgyvendinti savo idėjas.

Pastaruosius keletą metų sodininkų bendruomenės aktyvas įvairiose valdžios institucijse įrodinėja sodininkų bendrijose esančius kelius, priklausančius valstybei, perduoti savivaldybių žinion. Logika elementari: sodininkų bendrijos teritorija yra konkrečios savivaldybės teritorijos dalis. Šaržuo tai pasakius daiktas priklausantis valstybei nepriklauso niekam. Kyla klausimas: kokia centrinės valdžios institucija prižiūri sodininkų bendrijų gatves? Atsakymas: jokia.

Sodininkų bendrijų vadovai oficialiai ir neoficialiai bendraudami su savivaldybių atsakingais darbuotojais geriausiu atveju „pramuša“ 50 ir 50. Tokia saviveikla ilgai tęstis negali. Vilniaus susivienijimas „Sodai“ seniai įrodinėja būtinumą sodininkų bendrijų gatves perduoti savivaldybėms ir visiškai pritaria LR Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimui Nr. 549 Dėl LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. pakeitimo įstatymo projekto. Tikėsimės LR Seimo pritarimo.

Šiame reikale svarbiausia skaidriai ir teisingai skirstyti lėšas kelių ir gatvių (tame tarpe sodininkų bendrijų) priežiūrai ir remontui. Tai ne vienadienis projektas, sodininkų bendrijos vystėsi ilgus dešimtmečius. Todėl „civilizacijos“ procesai jas pasieks per eilę metų pagal valstybės, savivaldybių ir pačių bendrijų išgales. Tačiau procesą suaktyvinti reikia šiandien (o gal vakar?).

Sodininkų bendruomenės laukia daug bendrų projektų  su centrinės valdžios ir savivaldybių institucijomis atliekų, nuotekų tvarkymo, vandens tiekimo ir kitose srityse. Šiuo metu bene svarbiausia Lietuvos sodininkų draugijos ir Vilniaus susivienijimo „Sodai“ užduotis - motyvuotai įrodyti Žemės ūkio ministerijai priežastis ir poreikį pratęsti terminą sodininkų bendrijoms išpirkti lengvatinėmis sąlygomis įsiterpusius sklypelius ir bendro naudojimo valstybinę žemę, esančią bendrijų teritorijose. Tai būtų racionaliausias sprendimas visoms pusėms. Sodininkai nereikalauja sau išskirtinių gyvenimo ir poilsio sąlygų, mūsų pageidavimas -  gauti tokias pačias paslaugas, kuriomis naudojasi miestų ir rajonų gyventojai. Pagaliau, mes irgi valdžios rinkėjai.

Su geriausiais palinkėjimais Susivienijimo valdybos pirmininkas Romasis Vaitekūnas (2017-07-27) 

ĮVYKO LIETUVOS SODININKŲ DRAUGIJOS, REGIONINIŲ SODININKŲ SUSIVIENIJIMŲ (ASOCIACIJŲ) ATSTOVŲ IR VILNIAUS SUSIVIENIJIMO „SODAI“ NARIŲ 

KONFERENCIJA


2017 m. gegužės 23 d. Vilniuje, Žemės ūkio ministerijos salėje įvyko Lietuvos sodininkų draugijos, regioninių sodininkų susivienijimų (asociacijų) atstovų ir Vilniaus susivienijimo „Sodai“ narių konferencija „Sodininkų bendrijų dabartis ir perspektyvos“.

Joje dalyvavo Alytaus, Marijampolės, Ukmergės, Kretingos, Vilniaus sodininkų susivienijimų atstovai.

Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Aloyzas Burba, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Vidmantas Bezaras, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos skyriaus vedėjas Vytautas Paršeliūnas, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Vida Ablingienė.

Konferencijos dalyviai priėmė kreipimasi į LR Seimo Pirmininką, LR Ministrą Pirmininką, Savivaldybių asociacijos Prezidentą, kuriuo atkreipia valdžios institucijų vadovų dėmesį į aktualius ir ilgai nesprendžiamus sodininkams klausimus. 




DĖL KOMERCINĖS VEIKLOS SODININKŲ BENDRIJOS TERITORIJOJE

Vilniaus susivienijimas "Sodai" 2017 m. vasario 9 d. kreipėsi į LR Seimo Teisės departamentą su užklausimu dėl komercinės veiklos sodininkų bendrijų teritorijoje. Savo kreipimesi pažymėjome, kad į Susivienijimą kreipiasi bendrijų valdybų pirmininkai, norėdami išsiaiškinti, ar vaikų ugdymo ir kitų komercinės paskirties įstaigų veikla (nesusijusi su mėgėjiška sodininkyste), vykdoma bendrijos teritorijoje, yra leidžiama LR Sodininkų bendrijų įstatymo prasme.

Su gautu atsakymu galima susipažinti ČIA.

SODININKŲ BENDRIJOS BENDRO NAUDOJIMO ŽEMĘ ĮSIGYJA APGAULĖS BŪDU


Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, vis daugiau atvejų, kai sodininkų bendrijos, ypač prie didžiųjų miestų, lengvatine tvarka iš valstybės įsigijusios bendrojo naudojimo žemės, ją parduoda privatiems asmenims. Šios tarnybos Trakų skyrius rengia dokumentus teismui, kad tokios pardavimo sutartys būtų panaikintos, o žemė grąžinta valstybei. 

Tarp sodininkų bendrijų sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai gali būti lengvatine tvarka parduoti bendrijoms už itin mažą kainą. Tik ta žemė turi būti bendrai naudojama poilsiui, bendrijos statiniams. Pagal tokią tvarką kiek daugiau nei 4 hektarus Trakų rajone įsigijo sodų bendrija „Kelininkas“ už vos 6 tūkst. eurų. Registrų centro duomenimis šio sklypo vertė – 330 tūkst. eurų. Netrukus didžiąją šio sklypo dalį bendrija pardavė 15-ai savo narių. Ilgametis šios sodininkų bendrijos pirmininkas sako nieko blogo nepadaręs. „Kiekvienas turi dokumentą, už kiek jis pirko tą sklypą. Viskas normaliai pas mus yra“, – tikino sodininkų bendrijos „Kelininkas“ pirmininkas Viačeslavas Gabrunas. Žemės tarnybos Trakų skyrius rengia dokumentus teismui, kad tokios pardavimo sutartys būtų panaikintos, o žemė sugrąžinta valstybei. „Šiuo atveju žemė grįžtų valstybei ir būtų valstybės nuosavybė, nes dabar matosi, kad sandoris sudarytas apgaulės būdu, ir sodininkų bendrijai ta žemė nėra reikalinga, kadangi buvo perleista privatiems asmenims“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vyr. specialistas Tomas Steponavičius. Nacionalinės žemės tarnybos teigimu, bendro naudojimo žemė pastaruoju metu perkama itin intensyviai, nes lengvatinė tvarka pratęsta iki kitų metų gegužės. Daugėja ir atvejų, ypač prie Vilniaus ir Kauno, kai iš valstybės pusvelčiui įsigytos bendrojo naudojimo žemės sklypai parduoti privatiems asmenims, dažnai už didesnę kainą. „Apgaulės keliu dažniausiai eina sodų bendrijų pirmininkai, kadangi jie veikia sodininkų bendrijos vardu, suformuoja bendroms reikmėms žemės sklypus, piktnaudžiauja ir gauna naudos sau. Kadangi matome, kad yra pažeidinėjamas viešasis interesas, Nacionalinė žemės tarnyba kreipsis į atitinkamas institucijas, kad tą žemę sugrąžinti valstybei“, – aiškino Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Danielius Kuprys. Žemės tarnyba siūlo keisti teisės aktus, kad iš bendrijų tokia pat, kaip pardavė, nominalia kaina valstybė galėtų išpirkti bendro naudojimo žemės sklypus. O vėliau jie būtų parduodami aukcionuose.

Plačiau apie tai reportaže.

Salomėja Pranaitienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, www.lrt.lt

Delfi.lt informacija

 


 

 


INFORMACIJA VILNIAUS MIESTO SODININKAMS DĖL PREKYBOS BE LEIDIMŲ VIEŠOSE VIETOSE

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 1-216 „Dėl Tarybos 2014-01-29 sprendimo Nr. 1-1657 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimą nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“.

Šiuo sprendimu nuo rinkliavos prekiauti viešose vietose buvo atleisti IV skyriuje paminėti asmenys, tačiau  į šią asmenų kategoriją savivaldybė neįtraukė sodininkų, kurie pagal LR Sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. turi teisę viešosios prekybos vietose (turgavietėse, mugėse, prekybos paviljonuose ir kt.) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parduoti sodo sklype išaugintą mėgėjų sodininkystės produkciją.

Vilniaus susivienijimas „Sodai“ š.m. spalio 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu suteikti teisę Vilniaus miesto teritorijoje esančių sodininkų bendrijų nariams, pateikus išduotus sodo bendrijos nario pažymėjimus (bilietus), prekiauti savo sklypuose užaugintomis uogomis, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis.

2015 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybė mus informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl prekybos be leidimų vietų sąrašo tvirtinimo“ (2015 m. lapkričio 13 d. Nr. 30-3648) buvo nustatyta, kad prekybos be leidimų vietose prekiauti gali ir asmenys, prekiaujantys savo sklypuose užaugintomis uogomis, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis, privalo turėti žemės nuosavybę patvirtinantį dokumentą arba ūkininko ūkio ar sodininkų bendrijos nario pažymėjimą.

Taip pat buvo patvirtintas Prekybos be leidimų vietų sąrašas.

PREKYBOS BE LEIDIMŲ VIETŲ SĄRAŠAS

Eil. nr.

Prekybos vieta, aikštelė

Prekybos

miško gėrybėmis, uogomis, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis vietų skaičius

Pastabos

Antakalnio seniūnija

1.

Antakalnio g. 38A

14

Prekiaujama ir sendaikčiais

2.

Antakalnio g. 57

6

 

3.

Keramikų g. 5

10

 

Fabijoniškių seniūnija

1.

Ateities g. 44

20

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Grigiškių seniūnija

1.

Pašto g. 19

8

Prekiaujama ir sendaikčiais

2.

Kovo 11-osios g.  39A (prie prekybos centro  IKI)

6

 

 Justiniškių seniūnija

 

 

 

 

 Karoliniškių seniūnija

 

 

 

 

 Lazdynų seniūnija

1.

Architektų g. 152 (greta skulptūros „Rytas“)

6

 

2.

Jonažolių g. 1 (greta prekybos centro IKI)

6

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Naujamiesčio seniūnija

1.

Pelesos g. 10A (šalia viešojo transporto stotelės, priešais prekybos centrą „Maxima“)

4

 

2.

Algirdo g. 16 (prie negyvenamojo pastato, šalia prekybos centro „Maxima“)

4

 

3.

Kauno g. 14

2

 

4.

Naugarduko g. 76 ( šalia Vilniaus lenkų kultūros namų)

8

 

5.

V. Mykolaičio-Putino g. 5

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

6.

Vilniaus  ir  J. Lelevelio gatvių sankirta (šalia viešojo transporto stotelės)

2

Prekiaujama tik gėlėmis

7.

A. Vienuolio g. (šalia esančių  prekybos paviljonų)

2

Prekiaujama tik       gėlėmis

 Naujininkų seniūnija

1.

Salininkų g. 131 (Salininkų prekyvietė)

10

 

 Naujosios Vilnios seniūnija

1.

Palydovo g. 2

15

Prekiaujama ir sendaikčiais

2.

Pramonės g. 44

15

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Pašilaičių seniūnija

1.

Laisvės pr. 123 (pėsčiųjų takas priešais prekybos centrą „Maxima“)

10

 

2.

Medeinos g. 8 (prie prekybos centro „Rimi“)

 

 

3.

Medeinos g.  nuo prekystalių

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

 Panerių seniūnija

 

 

 

 

 Pilaitės seniūnija

1.

Vydūno ir Karaliaučiaus gatvių sankirta

10

 

2.

Vydūno g. (šalia prekybos centro„Rimi“)

5

 

 Rasų seniūnija

 

 

 

 

Senamiesčio seniūnija

1.

Lazdynų Pelėdos skveras

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

2.

Vilniaus g. 24

2

Prekiaujama tik gėlėmis

 Šeškinės seniūnija

1.

Buvusioje UAB „Vilvatėja“  prekyvietėje (Gelvonų g.)

20

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Šnipiškių seniūnija

1.

Kalvarijų g. 168 - 170

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

2

Širvintų g. 82

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

 Verkių seniūnija

1.

Jeruzalės g. 21

10

 

2.

Didlaukio g. 27

5

 

3.

Balsių, Ragučio ir Bubilo gatvių sankirta

20

Prekiaujama ir sendaikčiais

4.

Balsių mitologinis parkas

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

 Vilkpėdės seniūnija

1.

Savanorių pr. (tarp 62-ojo ir            68-ojo namų)

10

Prekiaujama ir sendaikčiais

2

Vaduvos g. 21

4

 

 Viršuliškių seniūnija

1.

Viršuliškių g. 30 (šalia prekybos centro  „Maxima“,  vietoj nukelto kiosko)

10

 

 Žirmūnų seniūnija

1.

Žirmūnų g. 89A (šalia prekybos centro  „Maxima“)

12

 

2.

Žirmūnų g. 145

6

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Žvėryno seniūnija

1.

Žalioji g. 4 (šalia prekybos kioskų)

5

 

 


 Kodėl verta tirti dirvožemį?

  

Ruduo – ilgai laukto, kruopščiai auginto derliaus metas. Tačiau gausūs derliai džiugina ne kiekvieną sodininką ar daržininką. Paplitusi klaidinga nuomonė, kad padėti visada  gali gausus tręšimas. Deja, tai gelbsti ne visuomet. Norint dirvožemį tinkamai prižiūrėti, reikia žinoti jo ypatumus ir esančių mineralinių bei organinių medžiagų kiekį. 

Dirvožemis – tai plonas žemės sluoksnis, sudarytas iš gyvųjų organizmų, mineralinių ir organinių medžiagų, kuriame gali augti augalai. Tačiau jo dosnumas, derlingumas ir kokybė yra labai nevieno­da ir priklauso nuo daugelio priežasčių. Kad sodo, daržo augalai džiugintų gerais derliais, jie turi gauti pakankamai maisto medžiagų. Augalai gali pasisavinti tik vandenyje ištirpusias medžiagas, o šių medžiagų tirpumas priklauso nuo dirvožemio rūgštingumo arba dirvožemio reakcijos. Dirvožemio rūgštingumas išreiškiamas vandenilio jonų koncentracija tirpale ir žymimas simboliu pH . Dažniausiai dirvožemio pH yra nustatomas KCl ištraukoje. Esant pH 4,5 ir mažiau, dirvožemiai yra labai rūgštūs, pH 4,6–5,0 – vidutiniškai rūgštūs, pH 5,1–5,5 – mažai rūgštūs, pH 5,6–6,0 – rūgštoki, pH 6,1–6,5 – neutraloki, pH 6,6–7,0 – artimi neutraliems, pH 7,1–8,5 – šarmiški. Dirvožemio pH labai veikia dirvožemio savybes, svarbiausių augalų maisto medžiagų (makroelementų – azoto, fosforo, kalio, kalcio ir magnio, bei mikroelementų – boro, molibdeno ir kt.) įsisavinimą, mikroorganizmų gausą. Daugelis augalų geriausiai auga, vystosi ir dera silpnai rūgščiuose dirvožemiuose: augalams augti palankiausia dirvožemio terpė, kai pH 5,8–6,8. Tačiau kiekvienai augalų rūšiai reikia skirtingų elementų kiekių. Siekiant geriausio augalų augimo rezultatų, reikia sureguliuoti dirvos rūgštingumą ir medžiagų prieinamumą, todėl dirvožemio pH nustatymas gali žymiai prisidėti prie augalų tinkamo išauginimo.

 

Kita labai svarbi dirvožemio savybė – jame esančios organinės medžiagos. Jų kiekis nulemia dirvožemio derlingumą, nes jos yra augalų įvairių maisto medžiagų šaltinis. Didžiąją organinės medžiagos dalį (apie 80–85 proc.) sudaro humusas – organinė dirvožemio dalis, susidaranti biologiškai ir biochemiškai kintant  augalų ir gyvūnų liekanoms. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis humuso kiekis priklauso nuo dirvožemio tipo, sudėties, užmirkimo, sukultūrinimo laipsnio. Mažiausiai (0,5–1,5 proc.) humuso yra sausuose smėlio, o daugiausia – sunkesnės mechaninės sudėties užmirkusiuose dirvožemiuose (daugiau kaip 1 proc.). Kituose dirvožemiuose dažniausiai yra (2–4 proc.) humuso. Humuso kiekį galima padidinti sistemingai tręšiant organinėmis trąšomis (mėšlu, kompostais, durpėmis, žaliosiomis trąšomis). Todėl norint išauginti geresnį derlių labai svarbu žinoti organinių medžiagų  (arba humuso) kiekį dirvožemyje.

 

Ne mažiau svarbus ir mineralinių medžiagų – mineralinio azoto, fosforo ir kalio kiekis. Azotas skatina ir sustiprina augalų antžeminės dalies vystymąsi. Fosforo junginiai skatina šaknų vystymąsi, didina augalų atsparumą grybinėms ligoms, pagreitina žaizdų gijimą. Kalis paspartina augalų augimą ir didina jų atsparumą šalčiui. Kai trūksta kalio, augalai blogiau pasisavina ir azotą. Labai svarbu nustatyti, kokių medžiagų trūksta dirvožemyje ir tik tada tręšti papildomai, nes pernelyg gausus trąšų naudojimas gali labai keisti dirvožemio savybes, jį parūgštinti ar skatinti kitus nepalankius procesus. Be to, augalų nepanaudotos maisto medžiagos, daugiausia azotas ir fosforas, iš dirvožemio gali būti išplautos į paviršinius vandens telkinius ir gruntinius vandenis.   

Dirvožemį tyrimui geriausia paimti iš karto po suarimo ar supurenimo, iš  kelių skirtingų daržo ar sodo vietų, iš 10-15 cm gylio. Iš žole apaugusio ploto rekomenduojama kasti  iš 5–7,5 cm gylio. Mineraliniam azotui nustatyti mėginiai imami iš gilesnio dirvožemio sluoksnio – apie 60 cm gylio. Taip paimti mėginiai sumaišomi ir padaromas 1 jungtinis mėginys. Į laboratoriją reikėtų pristatyti apie 500 g  jungtinio mėginio, supilto į polietileno maišelį arba stiklinį indą.

Mėginius reikėtų imti praėjus 2–3 mėnesiams po dirvos kalkinimo, tręšimo mėšlu arba neorganinėmis trąšomis, nes ką tik gausiau patręšus žemę, joje randama daugiau išbertose trąšose buvusių elementų.

Virginijus Keturka,

NVSPL Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas 

Išsamesnė informacija: www.nvspl.lt. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Priėmimo skyriuje (Žolyno g. 36, Vilnius); tel.: (85) 2344003, (85) 2106850; priimamasis.zolyno@nvspl.lt



Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos informacija



Kokį vandenį geriame?

Vanduo! Tu neturi nei skonio nei kvapo – tavęs nusakyti negalima, tavimi gardžiuojamės visi, nepažinodami tavęs. Netinka sakyti, kad tu būtinas gyvybei, tu pats esi gyvybė. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje (Antuanas de Sent Egziuperi)

Geriamojo vandens mikrobiologija

Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Gyvybiniai procesai vyksta tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Ne mažiau svarbi ir vandens kokybė  – mikroorganizmais ar cheminėmis medžiagomis užterštas vanduo gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Sužinoti, koks vanduo bėga iš privačių gręžinių čiaupų, koks semiamas iš šulinių ar šaltinių, galime tik ištyrę vandens mėginius laboratorijoje. Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai; jei  užtikrinama apsauga nuo taršos.

Geriamajame vandenyje neturi būti: koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių (E. coli), žarninių enterokokų, ir lūžinių klostridijų (C.perfringens).

Žarninė lazdelė (E. coli), žarniniai enterokokai, lūžinės klostridijos – tai nuolat žmonių ir gyvulių žarnyne gyvenantys mikrobai. Juos radus vandenyje, konstatuojama, jog vanduo užterštas, į vandenį pateko fekalijos, o su jomis ir patogeninių mikroorganizmų – infekcinių ligų sukėlėjų.  Žmogui, išgėrusiam taip užteršto vandens, gali pakilti temperatūra, atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas – tokie simptomai ypač pavojingi vaikams, vyresnio amžiaus asmenims.

Lūžinės klostridijos (C.perfringens) nustatomos geriamajame vandenyje, kuriam naudojami  paviršiniai vandens šaltiniai arba kurio saugai įtakos turi paviršinis vanduo. Lūžinės klostridijos,  patekusios į nepalankias joms sąlygas, virsta sporomis,  atspariomis aplinkos poveikiui ir ilgai išsilaikančiomis aplinkoje.

Geriamojo vandens chemija

Šulinio vanduo. Šio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo ir priežiūros. Trąšų perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius, ypač azotiniais junginiais.

Atliekant šulinio vandens cheminį tyrimą rekomenduojama ištirti: nitritų (5,68 €), nitratų (6,84 €), amonio (6,23 €) kiekius, permanganato indeksą (8,20 €) ir savitąjį elektros laidį (3,56 €). Šie tyrimai reglamentuojami pagal Lietuvos higienos normą HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“.

Nitratai ir nitritai – toksiniai elementai, kuriais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Didesni nitratų ir nitritų kiekiai ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento, ir išsivysto methemoglobinemija („pamėlusių kūdikių“ sindromas).

Padidintas amonio kiekis gali signalizuoti apie padidintą bakteriologinį užterštumą ar puvimo procesus. Permanganato indeksas parodo bendrą užterštumą organinės kilmės teršalais, o savitasis elektros laidis – bendrą įvairių neorganinės kilmės druskų kiekį.

Šulinių vandens tyrimų rezultatai liudija, kad Lietuvoje dažniausiai viršijama nitratų leistina ribinė koncentracija (geriamajame vandenyje nitratų ribinė koncentracija yra 50 mg/l; dažnai randama 60 – 150 mg/l, bet pasitaiko atveju, kai ji viršija net 300 mg/l). Cheminė tarša aptikta kas trečio Vilniaus apskrityje tirto šulinio vandenyje (36 proc. šulinių), o ligas sukeliančiais mikroorganizmais užterštas net 43 proc. tirtų šulinių vanduo.

Gręžinio (giluminis) vanduo. Atliekant tokio vandens cheminį tyrimą rekomenduojama ištirti: geležies kiekį (10,22 €), nitritų (5,68 €) ir nitratų (6,84 €) kiekius, amonio (6,23 €), chlorido (5,82 €), sulfato (9,33 €) kiekius, vandens pH (2,95 €), drumstumą (4,40 €),  spalvą (7,36 €),  permanganato indeksą (8,20 €) ir savitąjį elektros laidį (3,56 €), mangano kiekį (25,25€). Laboratorijoje galima išsitirti ir kitus elementus. Visus minėtus tyrimus galima užsisakyti atskirai, pagal kiekvieno poreikius ir problemų aktualumą. Šie tyrimai reglamentuojami pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.

Labai dažnai žmonės užsisako savo gręžinio vandens suminio kietumo tyrimus (6,46 €). Ypač tai aktualu, jei ieškoma atsakymo, verta ar ne buityje naudoti „minkštinimo filtrus“. Vandens kietumas pagal HN 24:2003 nėra normuojamas, nes kietumą sudaro kalcio ir magnio jonai. Šie mikroelementai labai reikalingi žmogaus sveikatai, tačiau jie krenta į nuosėdas, sudarydami „kalkes“, kenkiančias buitiniams prietaisams. Tad prieš statant „minkštinimo filtrus“ vertėtų išsitirti vandens kietumą. Būtina prisiminti, jog kartais minėti filtrai taip išvalo vandenį, jog jame nebelieka žmogui reikalingų kalcio ir magnio, o padidėja natrio kiekis (21,46 €), kurio ribinė vertė geriamajame vandenyje yra 200 mg/l.

Lietuvoje giluminių gręžinių vanduo yra pakankamai kokybiškas. Vadovaujantis NVSPL atliktais tyrimais, darytina išvada, kad gręžinio vandenyje dažniausiai aptinkami geležies ir mangano leistiną normą viršijantys kiekiai. Geležis – vandens indikatorinis rodiklis, todėl nedidelis jos perteklius nėra kenksmingas sveikatai, tik nėra estetiškas, mat geležis vandeniui suteikia rudą atspalvį. Mangano perteklius kenkia vidaus organų veiklai. Šiuos trūkumus pašalinti dažnai statomi taip vadinami „nugeležinimo“ filtrai.

Būtina prisiminti, kad labai svarbus yra geriamojo vandens pH. Žmogui reikalingas šarminis vanduo, kurio pH –  nuo 6,5 iki 9,5. Taip subalansuotas vandentiekio vanduo. Vandens pH dažniausiai kinta dėl vandens filtrų – kuo labiau jis išvalomas nuo įvairių mikroelementų, tuo jis  rūgštingesnis, nebetinkantis žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, distiliuoto vandens pH yra apie 5 vienetus. Taigi šis, labai išvalytas vanduo, puikiai tinka buitiniams prietaisams ir mašinų akumuliatoriams, tačiau žmogaus organizmui jis yra per rūgštus.

 

    Išsamesnė informacija apie vandens tyrimus: www.nvspl.lt. NVSPL Priėmimo skyriuje (Žolyno g. 36, Vilnius); tel.: (85) 2344003, (85) 2106850; priimamasis.zolyno@nvspl.lt

VILNIAUS SUSIVIENIJIMO "SODAI" NARYS SODININKŲ BENDRIJA "ŠILAS" LAIMĖJO PIRMĄ VIETĄ



Parengta pagal "Maxima LT" pranešimą žiniasklaidai 2015 m. rugpjūčio 18 d.

 


Vilniaus rajono Baronų kaimo sodininkų bendrija „Šilas“ jau visai netrukus galės burtis į naujai įrengtą daugiafunkcinę erdvę. „Maxima LT“ organizuotame bendruomenių iniciatyvų konkurse „Mes – bendruomenė“ ši bendrija užėmė pirmąją vietą ir projekto „Daugiafunkcinio Rėdos rato įrengimas“ įgyvendinimui gaus 15 tūkstančių eurų. Šiuo projektu bus siekiama sukurti erdvę aktyviam laisvalaikiui, lietuvių etnografinių papročių bei tradicijų puoselėjimui. 

Vilniaus rajono Baronų kaimo sodininkų bendrijos „Šilas“ narių teigimu, šis laimėjimas ne tik padės ugdyti jaunuosius bendruomenės narius, bet ir panaudoti vietos gyventojų turimas žinias apie lietuvių liaudies papročius ir tradicijas. 
 „Dar prieš kelis metus mūsų sodininkų bendriją sudarė daugiausia vyresnio amžiaus sodininkai, bet viskas pasikeitė, kai prie bendrijos prisijungė daug jaunų šeimų. Dabar mūsų – daugiau nei pusantro šimto. Kartu ir darbus dirbame, ir šventes švenčiame, ir kuriame idėjas, kaip gyvenimą bendruomenėje būtų galima paversti patogesniu ir gražesniu“, - sako Vilniaus rajono Baronų kaimo sodų bendrijos „Šilas“ valdybos pirmininkas Stanislovas Liepinaitis. 
Anot pono Stanislovo, „Daugiafunkcinio Rėdos rato įrengimo“ projektas gimė vieno bendruomenės susitikimo metu, kurie Baronų kaime vyksta nuolat. Bendruomenė jau kelis metus iš eilės organizuoja didžiulę Užgavėnių šventę, rugsėjo 1-ąją išlydi kaimo pirmokėlius, rengia talkas ir kitus pasibuvimus, kuriems, anot bendrijos narių, būtina nauja erdvė. 
Paklaustas, kaip pasikeis Baronų kaimo sodininkų bendrijos „Šilas“ gyvenimas įrengus daugiafunkcinį Rėdos ratą, valdybos pirmininkas patikino, kad viskas keisis iš esmės. Į susibūrimus „Šilo“ bendruomenė žada kviestis jau ne tik savo, bet ir kitų sodininkų bendrijų, ar net kaimų gyventojus, norinčius pasidalinti lietuvių liaudies papročiais ir tradicijomis. 
Tai – ne pirmasis Baronų kaimo sodininkų bendrijos „Šilas“ projektas. Visai neseniai bendruomenės nariai mažiesiems kaimo gyventojams įrengė žaidimo aikštelę, į kurios atidarymą susirinko ne tik visa sodininkų bendrija, bet ir Bezdonių parapijos kunigas Arūnas Mitkevičius. 
Iki liepos pirmos dienos bendruomenių iniciatyvų konkursas „Mes – bendruomenė“ sulaukė 90 paraiškų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.
 „Vilniaus rajone veikia net 68 „Maxima“ parduotuvės. Jaučiame turintys ir galintys pradėti bendruomenėms kurti geresnę ir draugiškesnę aplinką, kurioje dirbame ir gyvename,  tačiau pastebime, jog kai kurioms bendruomenėms tenka susidurti su problemomis, kurios dažnai būna finansinės. Lėšų jiems pritrūksta ir bendruomenės užsiėmimams, ir juos supančios aplinkos problemų sprendimui. Todėl džiaugiamės galėdami prisidėti ir prie mažesnių Vilniaus rajono bendruomenių aplinkos gerinimo ir tuo pačiu paskatinti vietos gyventojų iniciatyvumą“, – sako „Maxima LT“ Generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris. 
Geriausiais šiais metais pripažinti ir Alytaus rajono Likiškėlių kaimo bendruomenės projektas „Šefas ant ratų“ bei Pakruojo rajono Sigutėnų kaimo bendruomenės projektas „Sveikatingumo erdvės įrengimas“. Laimėjusiems projektams įgyvendinti „Maxima LT“ skirs po 5, 10 ir 15 tūkstančių eurų.
  

 Daugiau informacijos:

Renata Saulytė 
„Maxima LT“ komunikacijos vadovė
Tel. +370 659 90342
El. paštas renata.saulyte@maxima.lt
www.maxima.lt