VILNIAUS SUSIVIENIJIMAS "SODAI"
 






SENOS IR NAUJOS

SODININKŲ BENDRIJŲ 

PROBLEMOS


 Straipsnis spausdintas žurnale "Sodo kraitė" 2015/4 Nr. 60

Praėjo metai, kai įsigaliojo naujausios LR Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau -  Įstatymo) pataisos ir papildymai (2014 m. gruodžio 11 d. Nr. XII-1425). Vilniaus susivienijimas „Sodai“ kiekvienais metais rengia seminarus nariams dėl tinkamo Įstatymo nuostatų taikymo bei dažniausiai daromų klaidų ar pažeidimų organizuojant sodininkų bendrijos valdymą. Naujosios Įstatymo pataisos įnešė šokių tokių naujovių sodininkų bendrijų gyvenime. Apie pagrindines Įstatymo naujoves ir daromus pažeidimus bus ir šis straipsnis.

Vis dažniau bendrijose atsiranda asmenų, kurie nenori tapti bendrijos nariais, todėl neretai sodininkų bendrijų valdymo organo nariai skundžiasi, kad labai sunku iš šių sodininkų surinkti bendrijos narių susirinkimo nustatytus mokesčius, kuriuos privalo mokėti visų bendrijoje esančių sklypų savininkai nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje. Anksčiau su ne bendrijos nariais reikėdavo sudaryti sutartis, kuriose būdavo numatyta, kad sodo sklypo savininkas naudodamasis bendrijos bendro naudojimo objektais privalo apmokėti jų priežiūrą ir išlaikymą, taip pat apmokėti kitus susirinkimo nustatytus mokesčius, o bendrija savo ruožtu tokiam asmeniui įsipareigodavo pateikti sąskaitas. Šiuo metu Įstatyme nebeliko nuostatos dėl sutarties sudarymo su ne bendrijos nariu, tačiau buvo įkelta nuostata, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas (7 str. 5 d.). Sąskaitos pateikimas ne bendrijos nariui ne visada garantuoja, kad nustatyti mokesčiai bus sumokėti. Dažniausiai daroma bendrijos valdymo organų klaida yra ta, kad prie sąskaitos nepateikiami dokumentai, kuriuose ir turėtų atsispindėti už ką būtent turės mokėti ne bendrijos narys. Visos išlaidos turi būti aiškios, pagrįstos ir suprantamos. Mokėtinos sumos parašymas ant paprasto lapelio nepridedant jokių papildomų dokumentų, tikrai neskatins ne bendrijos narių apmokėti jam priklausančią  mokesčių dalį.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Įstatyme atsirado naujovė -  infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestis kitiems asmenims, kurio dydį ir mokėjimo tvarką nustato bendrijos narių susirinkimas. Dėl šio mokesčio taip pat kyla daug neaiškumų. Vadovaujantis Įstatymu sodininkų bendrijos gali numatyti stojamąjį nario mokestį, kurios dydis paprastai nustatomas kiekvienos bendrijos narių susirinkimo priklausomai nuo esamos (sukurtos) infrastruktūros. Vienkartinį stojamąjį nario mokestį moka sodininkai pageidaujantys tapti bendrijos nariais. Reikalaudama vienkartinio stojamojo nario mokesčio sodininkų bendrija remiasi tuo, kad asmenys, įsigiję žemės sklypą bendrijos teritorijoje, privalo sumokėti šį mokestį už bendrijos narių lėšomis jau sukurtą infrastruktūrą, bei už jos priežiūrą ir išsaugojimą. Infrastruktūros  mokestis kitiems asmenims yra kaip stojamojo nario mokesčio alternatyva. Asmenys naujai įsigiję sklypą bendrijos teritorijoje ir nusprendę nestoti į bendrijos narius, atsisakydavo mokėti bet kokius mokesčius, susijusius su bendrijos narių sukurtos infrastruktūros priežiūra (išlaikymu), todėl Įstatyme įtvirtinus šį mokestį, bendrija turi teisę reikalauti, kad toks sodininkas prisidėtų prie bendros infrastruktūros išlaikymo ir priežiūros. Ir šis mokestis turi būti teisingai pagrįstas, o nustatant jį reiktų atsižvelgti į pačią bendrijos infrastruktūrą. Jei jokios infrastruktūros nėra, nereiktų ir reikalauti kažkokio mokesčio.

Kitos dažniausiai daromos klaidos sodininkų bendrijose yra dėl bendrijos narių susirinkimo sušaukimo. Dažniausiai yra nesilaikoma paskelbimo apie susirinkimą reikalavimų ir terminų. Jei susirinkimas yra rinkiminis ar jame yra keičiami įstatai, skelbimų lentoje iškabinto skelbimo neužteks, teks skelbti ir viešai. Kiekviena bendrija turi vadovautis įstatais, kuriuose aiškiai yra parašyta, kaip teisingai skelbti apie susirinkimą. Jei bendrijos įstatai yra labai seni ir juose įtvirtintos nuostatos prieštarauja Įstatymui, reikia vadovautis Įstatymu. O Įstatymo 16 str. 3 d. teigiama, kad apie  šaukiamą bendrijos narių susirinkimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu arba pasirašytinai, arba viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių, arba savivaldybės interneto svetainėje ar viešiems pranešimams skelbti skirtame elektroniniame leidinyje, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leidžia juridinių asmenų registro tvarkytojas. Vadinasi pasirinktas vienas iš šių būdų ir bus viešas paskelbimas apie organizuojamą susirinkimą.

Terminų nesilaikymas taip pat sukelia nemažai problemų. Įstatymo 16 str. yra reglamentuojama, kad apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius vienu iš aukščiau nurodytu būdu arba bendrijos įstatuose nustatytu būdu. O jei pirmame susirinkime kvorumo nėra, tai pakartotinis susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip po 14 dienų.

Vilniaus susivienijimas „Sodai“ dažnai sulaukia bendrijų narių nusiskundimų dėl bendrijos valdymo organo netinkamos veiklos, neorganizuojamų susirinkimų, visiškos dokumentų ir informacijos neteikimo. Mūsų atsakymas į šiuos nusiskundimus yra vienas - viskas priklauso nuo pačių bendrijos narių, nes tik jų susirinkimas yra aukščiausias bendrijos valdymo organas, kuris gali spręsti svarbiausius bendrijos klausimus. Todėl netenkinantys valdymo organo nariai gali būti atšaukti, neteisingi mokesčiai - pakeisti kitais, o jei bendrijos valdymo organas ilgą laiką neorganizuoja susirinkimo, tai 1/10 bendrijos narių ar revizijos komisija (revizorius) pagal Įstatymo 16 str. įtvirtintas taisykles turi teisę sušaukti susirinkimą.

Įstatymo 22 str. 2 d. 5 p. yra įtvirtinta, kad bendrijos nariai turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą. Išsami informacija apie bendrijos veiklą turėtų būti pateikiama bendrijos narių susirinkimuose, o bendrijos dokumentai turėtų būti pateikiami nariams susipažinimui pagal bendrijos Įstatuose nustatytą tvarką, tačiau visiškas informacijos ir dokumentų slėpimas bendrijos narius verčia manyti, kad bendrijoje surinktos lėšos panaudojamos ne pagal paskirtį.

Kitas esminis pažeidimas sodininkų bendrijose yra tas, kad naujai išrinktas ar perrinktas bendrijos valdymo organas neužsiregistruoja VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre (Toliau – Registre). Dažniausi nesiregistravimo argumentai yra tokie, kam to reikia arba, kad registracija yra per brangi. Šis pažeidimas dažniausiai sukelia nemažai problemų, dažniausiai teisinių. Įstatymo 14 str. 1 d. įtvirtinta, kad Bendrijos organai yra bendrijos narių susirinkimas; vienasmenis – tik bendrijos pirmininkas arba kolegialus – bendrijos valdyba. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo narius, o kai yra valdyba, iš jos narių rinkti valdybos pirmininką bei tvirtinti valdybos darbo reglamentą. Bendrijos valdymo organo narius iš bendrijos narių renka bendrijos narių susirinkimas bendrijos įstatuose numatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui.

Vadovaujantis teisės normomis, neregistruotas (neperregistruotas) sodininkų bendrijos valdymo organas neįgyja jokių teisių ir pareigų, valdant sodininkų bendriją, o tuo labiau sprendžiant svarbius bendrijos klausimus valstybinėse institucijose, savivaldybėse, teismuose.

Ši ydinga situacija, kuomet konkrečios sodininkų bendrijos valdymo organas niekada nebuvo registruotas Registre arba jo išrinkimo kadencijos laikas yra seniai pasibaigęs, sukelia aibę problemų, tokių kaip bendrijos narių nepasitenkinimas, atlikus sodo sklypo kadastrinius matavimus ir gavus neregistruoto valdymo organo parašą, šie matavimai neužregistruojami Registro duomenų banke, tai pat negalima parduoti sodo sklypo, nes nėra valdymo organo, kuris galėtų parašyti pažymą notarui, dėl sklypo atsiskaitymo su bendrija ir daug kitų atvejų.

Vadovaujantis Lietuvos respublikos Civilio kodekso nuostatomis Registras turi teisę inicijuoti sodininkų bendrijos likvidavimą, jei ji per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis bendrija jokios veiklos nevykdo, jei nesuformuoti bendrijos valdymo organai ir dėl to jie negali priimti sprendimų ilgiau negu šešis mėnesius ir kitais atvejais. Todėl būtina sodininkų bendrijai organizuoti susirinkimus, rinkti valdymo organo narius ir juos užregistruoti Registre, keisti bendrijos įstatus, jei jie neatitinka galiojančių Įstatymo normų.

Vilniaus susivienijimo „Sodai“ juristė Ilona Rastenytė 

DĖL SODININKŲ BENDRIJŲ BENDRO NAUDOJIMO ŽEMĖJE ESANČIŲ VIDAUS KELIŲ PERDAVIMO SAVIVALDYBĖMS


Vilniaus susivienijimas „Sodai“ gavo LR Aplinkos ministerijos paruoštus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir „Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo savivaldybėms tvarkos aprašo“ projektus.

Minėti projektai buvo apsvarstyti 2015 m. lapkričio 11 d. vykusiame Susivienijimo išplėstiniame valdybos posėdyje, kurio metu buvo priimtas nutarimas sudaryti darbo grupę iš Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininko V. Butkevičiaus, valdybos narių: P. Kupčiko (SB „Beržas) ir R. Vaitekūno (SB „Atžalynas-D“), Susivienijimo juristės I. Rastenytės. 

2015 m. lapkričio 17 d. susirinkusi darbo grupė išnagrinėjo LR Aplinkos ministerijos paruoštus projektus bei paruošė atsakymą, kuriame pateikė pastabas bei pasiūlymus dėl sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo savivaldybėms. 

Minėtų nutarimų projektai bei susivienijimo darbo grupės paruoštas atsakymas Aplinkos ministerijai bus pateikti susipažinti visiems Susivienijimo nariams.




Kaimynų nesutarimus dėl želdinių sprendžia tik teismas


Ne tik per arti sklypo ribos pastatyta malkinė ar pavėsinė, bet ir kaimynų sklype sulapojusių medžių metamas šešėlis ar į svetimą žemę įsiraususios šaknys sukiršina kaimynus. Jų nesutarimai dėl želdinių – gana dažna skundų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos tema.

Projektuojant naują namą, želdinių atstumai iki sklypo ribų, kaip namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai, numatomi pagal statybos techninį reglamentą „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Jis nustato tokius minimalius medžių ir krūmų sodinimo atstumus nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m, žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m, kitų medžių – 3 m. Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. Nustatyti ir leistini atstumai tarp želdinių (medžių, krūmų) ir statinių elementų statinių mechaniniam atsparumui ir pastovumui užtikrinti. Pavyzdžiui, atstumas nuo medžio kamieno iki pastato išorinės pusės turi būti ne mažesnis kaip 5 m, krūmo – 1,5 m, nuo medžių iki požeminių vandentiekio šilumos tinklų, jėgos ar elektroninių ryšių kabelių – ne mažesnis kaip 2 m.

Kai namo statyba yra užbaigta, privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, sklypo savininkas ar valdytojas turi teisę tvarkyti savo nuožiūra. Svarbiausia – nepažeisti kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.

Vadovaujantis Želdynų įstatymu, želdinių veisimą kontroliuoja Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos. Želdynų įstatyme nustatyta, kad savivaldybės vykdo naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę, teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais, išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui, genėjimui.

Ginčas dėl to, ar seniau pasodinti želdiniai nepažeidžia kaimynų interesų, gali būti sprendžiamas civiline tvarka. Gretimo sklypo savininkui nepaisant teisėtų pretenzijų ir nesiekiant susitarimo, belieka vienas kelias – kreiptis į teismą.


Informaciją paruošė Aplinkos ministerija


SODININKŲ BENDRIJA MIESTO PAKRAŠTYJE 



Vilniuje, Verkių seniūnijoje, šalia prie Neries esančio Ožkinių kaimo, nuo 1988 m. veikia sodininkų bendrija „Dobilas“. Pagal tuometinio Kolūkių statybos projektavimo instituto parengtą projektą buvo nužymėta ir aptverta bendrijos teritorija, įrengti giluminiai vandens gręžiniai, pastatytas vandentiekio bokštas, paklotos vietinio vandentiekio požeminės komunikacijos, suprofiliuotos gatvės, sumontuotos elektros atramos ir nutiestos 0,4 kV orinės elektros linijos, suformuoti 255 sodininkų sklypeliai. 

Jau 1990 metais bendrijoje buvo keletas sodo namelių, tačiau pirmieji nepriklausomybės metai dar nerodė ryškesnių pokyčių mėgėjų sodininkystėje. Sodininkai augino nemažai daržovių, braškių, sodino vaismedžius ir vaiskrūmius, statėsi nedidelius, daugiausia laikinus statinius, kur galėtų pasislėpti nuo lietaus, persirengti, šiek tiek pailsėti, kartais ir pernakvoti.

          Po sodo sklypelių privatizavimo, brangstant šildymui ir kitoms komunalinėms paslaugoms butuose mieste bei augant bedarbystei, dalis sodo sklypelių savininkų šeimų pradėjo statytis sodo arba gyvenamuosius namus tinkamus gyventi ir žiemą tikėdamiesi pigesnio jų išlaikymo. Kita potenciali kategorija – jaunos šeimos, neturinčios pakankamai lėšų įsigyti būstą mieste. Galiausiai – žmonės turintys stabilias pajamas, dirbantys mieste, tačiau pageidaujantys gyventi ramesnėje ir sveikesnėje aplinkoje.

          Taigi, 2000 metais bendrijos narių sodo sklypeliuose turėjome 20 sodo namų ir vienbučių gyvenamųjų namų tinkamų gyventi žiemą, kuriuose  gyvenama nuolat. 2005 metais tokių namų jau 60, t. y. 1/4 bendrijos sklypų. „De facto“ bendrija tapo gyvenamąja teritorija. Ką tai reiškia pajutome greitai. Suintensyvėjus automobilių eismui pėstieji gatvėse skęsdavo smėlio dulkių debesyse, ėmė trūkti tiekiamos elektros galios, bendrieji buitinių atliekų konteineriai perpildomi dešimteriopai, vandens suvartojimas išaugo tiek, kad teko iš esmės pertvarkyti visą vandens tiekimo sistemą.

          Bendrijos veiklos pradžioje įrengtų komunikacijų lygis pasirodė visiškai nepakankamas didėjant gyventojų skaičiui ir, turint omenyje, kad ateityje beveik visi 255 sklypai gali būti apgyvendinti.

          SB „Dobilas“ nariai sugebėjo susikoncentruoti ir priimti teisingus sprendimus dėl gatvių asfaltavimo, dėl elektros tinklų perdavimo RST ir tiekiamos elektros galios padidinimo, dėl gatvių apšvietimo tinklo įrengimo.

          2006–2012 metais dalinio dalyvavimo būdu kartu su Vilniaus m. savivaldybe išasfaltuota  14000 m 2 gatvių.

          2009 metais elektros tinklai perduoti RST, 2010 m. pagal bendrijos parengtą projektą padidinta tiekiamos elektros energijos galia.

          2014 metais pagal bendrijos parengtą projektą dalinio dalyvavimo būdu su Vilniaus m. savivaldybe įrengtas gatvių apšvietimo tinklas.

          2015 metais bendrijos teritorijoje tiesiamas šviesolaidinis interneto kabelis, kurio labai pageidauja dauguma bendrijos gyventojų.

          2016–2022 metais valstybės žemėje  esančias  gatves (pagal vyriausybės patvirtintą programą) planuojame perduoti savivaldybei.

          Bendrijos teritorijoje 2015 metais sodininkai gyvena  185-iuose  sklypuose iš 255-ių.

          Visi bendrijoje nuolat gyvenantys sklypų savininkai turi sutartis su buitinių atliekų vežėjais. Daugelyje sklypų naudojami žaliųjų atliekų kompostavimo konteineriai. Buitinės nuotekos kaupiamos sklypuose esančiuose rezervuaruose ir išvežamos pagal sutartis su buitinių nuotekų vežėjais. Dalyje sklypų įrengti buitinių nuotekų valymo įrenginiai.

          Perspektyvoje, komunikacijų klausimais bendrijos nariai turės  apsispręsti, ar siekti prisijungimo prie centralizuotų miesto vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų, ar investuoti į bendrijos vandens tiekimo sistemos modernizavimą , nes vandentiekio bokšto metalinio rezervuaro tarnavimo laikas artėja prie pabaigos. Sodininkų  bendrijos „Dobilas“, „Skambutis“ ir „Ožkiniai“ taip pat Ožkinių ir Staviškių kaimai yra  prie pat Neries upės. Bendras gyventojų skaičius siekia 1000 žmonių, todėl manyčiau, kad į šią teritoriją nutiesti centralizuotus vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus tikslinga.Netoliese esančiuose ir tiek pat gyventojų turinčiuose Balsiuose  ir Krempliuose centralizuoti tinklai jau įrengti.

          Sodininkų bendrijų įstatymo ir kitų susijusių įstatymų pakeitimuose, priimtuose  2014 m. pabaigoje, kuriuos rengiant aktyviai dalyvavo Vilniaus susivienijimas „Sodai“, pagaliau įvertintos gyvenimo padiktuotos realijos. Bendrijoms tai turėtų palengvinti įvairių problemų sprendimą  savivaldybių lygmenyje. Tačiau būkime realistais. Daugeliu atvejų Vilniaus m. savivaldybėje ir kitose Vilniaus regiono savivaldos institucijose sodininkų bendrijų interesus turėtų atstovauti  Vilniaus susivienijimas „Sodai“.

        Nuo bendrijos įsteigimo 1988 m. pasaulyje daug kas pasikeitė. Pamažu, bet keičiasi ir mūsų sodininkų požiūris į mėgėjų sodininkystę. Bulvių, burokėlių, kopūstų ir kitų tradicinių daržovių auginama vis mažiau.Vaismedžių ir vaiskrūmių – saikingai. Šiltnamį galima pamatyti beveik kiekviename sklype. Tapo populiaru auginti šilauoges, bet neužleidžia pozicijų ir braškės. Labai padidėjo sodininkų sklypeliuose žaliosios vejos. Auginama daug dekoratyvinių augalų, gėlių, dažname sklype suformuoti alpinariumai. Daugelis mūsų sodininkų kruopščiai prižiūri ir puoselėja savo teritorijas, dalyvauja respublikiniuose ir Vilniaus miesto konkursuose. Konkursų laimėtojais yra tapę Regina Mažeikienė, Žana Repova, Ramutė Oičenko, Saulutė Damanskienė, Gražina Mickuvienė, Virginija Bernotienė, Tadas Panavas. Neabejoju, kad laimėtojų bus ir ateityje.

Su geriausiais linkėjimais visiems sodininkams-mėgėjams.

                                                                                 Petras Algimantas Pumputis

                                                                                                       SB „Dobilas“ valdybos  

                                                                                        pirmininkas

  (Straipsnis yra išspausdintas žurnale "Sodo kraitė", 2015/3 Nr. 59)

Informacija sodininkams



Susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka sodininkų bendrijose

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame įtvirtinti tam tikri pakeitimai ir papildymai šaukiant ir organizuojant sodininkų bendrijos narių susirinkimus sodininkų bendrijose. Tam, kad susirinkimai vyktų sklandžiai, informuojame apie susirinkimų sušaukimo ir organizavimo tvarką.

Susirinkimo iniciatoriai

Eilinis bendrijos narių susirinkimas turi būti šaukiamas kiekvienais metais ne vėliau kaip per 4 mėnesius po finansinių metų pabaigos, o neeiliniai – prireikus. Pagal LR Sodininkų bendrijų įstatymą 16 str. 1 d. bendrijos narių susirinkimo (eilinio ir neeilinio) šaukimo iniciatyvos teisę turi bendrijos valdymo organas, 1/10 bendrijos narių ir revizijos komisija (revizorius). Paprastai susirinkimas šaukiamas  bendrijos valdymo organo sprendimu. Jei susirinkimo sušaukimą organizuoja ne bendrijos valdymo organas, susirinkimo šaukimo iniciatoriai valdymo organui pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos bendrijos narių susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, iniciatorių atstovas, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, vietos ir datos, siūlomų sprendimų projektai. Po paraišką turi pasirašyti daugiau kaip 1/10 bendrijos narių ar revizijos komisija (revizorius). Bendrijos narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos, jei prašyme nėra nurodyta kitaip.

Bendrijos valdymo organas pagal iniciatorių paraišką per nustatytą vieno mėnesio terminą neprivalo sušaukti bendrijos narių susirinkimo, jei nėra praėję 4 mėnesiai po finansinių metų pabaigos, jei iniciatorių siūlomi klausimai nepriskirti spręsti narių susirinkimo kompetencijai, taip pat jei paraiška paduota nesilaikant jai nustatytų reikalavimų. Šiais atvejais bendrijos valdymo organas atsisakymą sušaukti narių susirinkimą turi motyvuoti ir pranešti iniciatorių nurodytam atstovui.

 Jeigu bendrijos valdymo organas nepriėmė sprendimo sušaukti bendrijos narių susirinkimo per nurodytą laikotarpį, susirinkimas gali būti šaukiamas daugiau kaip 1/10 bendrijos narių, revizijos komisijos (revizoriaus) sprendimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad susirinkimo iniciatoriais negali būti ne bendrijos nariai.

Informavimas apie susirinkimo organizavimą

Apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius, paskelbdamas skelbimą skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat, jei yra galimybių, paskelbdamas informaciją visuomenės informavimo priemonėse ir bendrijos narius informuodamas elektroninių ryšių priemonėmis, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje yra numatyta svarstyti: valdymo organo rinkimas ar atšaukimas, bendrijos įstatų pakeitimas, lėšų skolinimasis, bendrijos reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas, apie tokį šaukiamą bendrijos narių susirinkimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu arba pasirašytinai, arba viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių, arba savivaldybės interneto svetainėje ar viešiems pranešimams skelbti skirtame elektroniniame leidinyje, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leidžia juridinių asmenų registro tvarkytojas. Be to, pranešimai skelbiami skelbimų lentose ir sodininkų bendrijos interneto svetainėje (jei ją bendrija turi), siunčiami elektroniniais laiškais.

Bendrijos įstatuose gali būti apibrėžta konkretesnė pranešimo apie susirinkimą tvarka, t.y. nurodyta kokiame dienraštyje, nurodant pavadinimą, talpinti skelbimą, ar kitais minėtais atvejais. Dažnai bendrijose pasitaiko, kada netinkamu būdu pranešama apie susirinkimo organizavimą, pažeidžiamas laiko limitas. Jei bendrijos įstatuose nurodyta, kad bendrijos nariai informuojami pasirašytinai, tai skelbimas laikraštyje bus traktuojamas kaip netinkamas pranešimo būdas apie susirinkimą, susirinkimas organizuojamas pažeidžiant tvarką, tokio susirinkimo metu priimti sprendimai yra neteisėti. Norint išvengti tokių nesklandumų, būtina pasitikslinti kokiu būdu turi būti pranešama apie susirinkimą. Nežiūrint kas yra susirinkimo iniciatorius, informavimo apie susirinkimą tvarka išlieka ta pati.

Susirinkimo eiga

Kiekviename bendrijos narių susirinkime išrenkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, bendrijos nariai dalyvauja patys ar per įgaliotą asmenį.

Susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Už bendrijos narį, atstovaujamą įgalioto asmens, pasirašo įgaliotas asmuo. Susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. 7 d. nustatyta, kad bendrijos nario artimajam giminaičiui gali būti duodamas paprastos rašytinės formos įgaliojimas atstovauti bendrijos narių susirinkime ir balsuoti visais svarstomais klausimais, nurodant įgaliojimo terminą, teises ir pareigas.

Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. 16 d. nustato, kad vienas įgaliotas asmuo gali atstovauti vienam bendrijos nariui. Balsavimo teisės perleidimo sutartyje bendrijos narys ir jo įgaliotas asmuo turi nustatyti balsavimo teisės įgyvendinimo tvarką ir būdus. Įgaliotas asmuo, dalyvaudamas bendrijos narių susirinkime, atstovauja bendrijos nariui, kuris yra jam perleidę savo balsavimo teisę ir pats nedalyvauja bendrijos narių susirinkime. Įgaliotas asmuo balsavimo teisės perleidimo sutartį ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki susirinkimo dienos turi pateikti sodininkų bendrijos valdymo organui. Šiuo atveju laikoma, kad bendrijos narių susirinkime dalyvauja visi atstovaujami nariai. Balsavimo teisės perleidimo sutarties notaras netvirtina, išskyrus atvejus, kai balsuojama dėl valdymo organo rinkimo ar atšaukimo, bendrijos įstatų pakeitimo, lėšų skolinimosi, bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo.

Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali iš anksto pareikšti savo nuomonę raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Susirinkimo dalyvių sąraše turi būti nurodyti nariai, kurie tokiu būdu yra pareiškę savo nuomonę.

Balsavimas ir sprendimų priėmimas

Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir ne anksčiau kaip po 14 dienų gali būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. 

Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl nario pašalinimo iš bendrijos, dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl valdymo organo arba kolegialaus valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo priimami paprasta balsų dauguma, kurią nustato bendrijos įstatai ir kuri turi būti didesnė kaip pusė visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl lėšų skolinimosi, dėl bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, taip pat sprendimai, priimami balsuojant raštu nesušaukus susirinkimo, yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip 2/3 bendrijos narių.

Į dalyvaujančių bendrijos susirinkime narių skaičių įskaičiuojami ir tie nariai, kurie iš anksto yra pareiškę savo nuomonę raštu.

Balsavimas bendrijos narių susirinkime yra atviras, kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą.

Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas bendrijos narys ar jo įgaliotas asmuo pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip 1/10 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Slaptas balsavimas organizuojamas ir vyksta bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

Sprendimai, priimti susirinkimo metu, įsigalioja nuo sprendimo priėmimo datos, jei pačiame sprendime nenurodyta kitaip.

Susirinkimų įforminimo tvarka

Bendrijos narių susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo bendrijos narių susirinkimo dienos. Prie bendrijos narių susirinkimo protokolo turi būti pridedama: susirinkimo dalyvių sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; dokumentai, patvirtinantys, kad nariams buvo pranešta apie narių susirinkimo sušaukimą. Prie protokolo taip pat pridedami dokumentai, patvirtinantys bendrijos narių išankstinį nuomonės pareiškimą raštu.

Visi bendrijos narių susirinkimų priimti sprendimai registruojami ir skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. 

Bendrija savo veikloje vadovaujasi LR Civiliniu kodeksu, LR Sodininkų bendrijų įstatymu, kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis.

  

 

Natūralus ir universalus arklių mėšlo kompostas

UAB “Komposta” – užsiimanti arklių mėšlo komposto gamyba ir realizavimu Lietuvoje siūlo palankiomis Jums sąlygomis įsigyti natūralų, universaliam žemes ūkio darbų naudojimui tinkantį arklių mėšlo kompostą.

Arklių mėšlo kompostas – tai įvairių organinių medžiagų mišinys, kuris užtikrina žemės purumą ir ilgalaikį trąšumą. Į dirvą patiekęs kompostas suyra išskirdamas pagrindines augalų maistines medžiagas – azotą, fosforą, kalį ir mikroelementus. Tai natūrali ir labai puri trąša, kurios nebūna „per daug“ nei dirvai, nei augalams. Molingose dirvose kompostas pagerina dirvos struktūrą ir oro laidumą, o smėlingose dirvose sulaiko drėgmę, atstato nualintas dirvas. Komposto gebėjimas atstatyti dirvos struktūrą ypač gerai vertinamas daržininkų, gėlininkų ir šiltnamininkų. Tręšiant gerai paruoštu kompostu, Jūsų augalai praktiškai nesirgs ir bus mažai kenkiami vabzdžių.

UAB “Komposta” kompostą ruošia karštuoju būdu, gaminimo procese palaikant 40-70 laipsnių temperatūrą. Tik tokiu paruošimo būdu sunaikinamos piktžolių sėklos, kenkėjai ir ligų sukėlėjai. Kompostu galite tręšti visada, bet geriausiai – rudenį.
Arklio mėšlo kompostas skirtas naudoti lauko, daržo, sodo, šiltnamių ir dekoratyviniams augalams tręšti, vejoms želdinti. Patręšus dirvą, kompostą reikia įterpti į viršutinį dirvos sluoksnį, 5-8 cm gylyje (būtinai sekliai, nes ten vyksta intensyviausi dirvos gyvybiniai procesai). Tręšiant kompostu dirva pasiekia maksimalų biologinį aktyvumą po 3 metų, tada komposto kiekį galima sumažinti, bet juo tręšti reikia kasmet.

Arklio mėšlo kompostu patręštuose plotuose galite išauginti stipresnius ir atsparesnius sodmenis, galima sutrumpinti sodmenų išauginimo laiką, bei našiau išnaudoti medelynų plotus negu iki šiol. Pagal pateiktas rekomendacijas naudojant kompostą galite sutaupyti iki 50-60% mineralinių trąšų. Produkciją fasuojame į 10 l ir 30 l pakuotes. Pagal poreikį galime pristatyti kompostą ir dideliuose maišuose po 1000 l arba savivarčiu, kuris talpina iki 11 m3 komposto.



 

                 


UAB “Komposta”

Galinės k., Vilniaus raj.

Jovariškės, Trakų seniūnija

Tel:  +370 640 31 060

el.paštas: dainius@komposta.lt

     

www.komposta.lt

Patartinas komposto naudojimas:

Šiltnamiai

3 litr./ m²

300 litr./arui

Auginant augalus puodeliuose, konteineriuose, maišuose kompostas turėtų sudaryti 20-40% jo tūrio.

Daržovės:

Gūžiniai ir žiediniai kopūstai, brokoliai, porai, agurkai, pomidorai, cukinijos, moliūgai tręšiami:

3 litr./m²

300 litr./arui

 Pekino kopūstai, morkos, burokėliai,svogūnai:

2 litr./m²

200 litr./arui

Vaismedžiai ir uogynai:

 Prieš įveisimą tręšiama:

3-3.5 litr./m²

300-350 litr./arui

Vienai duobei pilama 10-12 l komposto


Lauko augalai:

Bulvės, cukriniai ir pašariniai runkeliai, kukurūzai:

3 litr./m²

300 litr./arui

 Vasariniai javai ir rapsai:

2 litr./m²

200 litr./arui

Žieminiai javai ir rapsai:

0.7-1 litr./m²

0.700-100 litr./arui

 





LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto prekybos paviljonas

Prekybos paviljonas – sezoninė, ištisus metus veikianti, parduotuvė, kurioje prekiaujame tik lietuviška produkcija. Čia galite įsigyti ne tik medelių sodinukų, daržovių sėklų bei daigų ar instituto soduose ir daržuose užaugintų vaisių ir daržovių, bet ir iš jų pagamintų instituto ir verslo partnerių produktų (džemų, nektarų, sulčių) bei kitų LAMMC filialų gaminių.

Visa mūsų išauginta ir parduodama produkcija neviršija Europos Sąjungos nustatytų didžiausių leidžiamų koncentracijos normų; tai patvirtina jai išduoti kokybės pažymėjimai.

Daugiau informacijos rasite https://lsdi-public.sharepoint.com/  


 UAB „Hidro sistemos“ – tai 20 metų patirtį turinti nuotekų valymo įrenginių srityje (nuotekų valymo įrenginių montavimas, pardavimas, aptarnavimas, projektavimas) kvalifikuota specialistų komanda.

Įmonės veikla: visų tipų nuotekų valymo įrenginių, talpų, priešgaisrinių rezervuarų, nuotekų siurblinių, naftos ir riebalų gaudyklių montavimas ir aptarnavimas VISOJE LIETUVOJE. Lietaus kanalizacijos, drenažinių sistemų įrengimas, konsultacija, projektavimas VISOJE LIETUVOJE.

Taip pat įmonė teikia šias paslaugas:

             

Mūsų įmonės pagrindinis tikslas – KOKYBĖ, kad klientas liktų patenkintas kokybiškais mūsų darbais ir neturėtų bėdų ateityje. Kreipkitės į mus ir mes profesionaliai padėsime Jums išspręsti nuotekų išleidimo klausimus.

PASLAUGOS:

Visų tipų sertifikuotų nuotekų valymo įrenginių, talpų, priešgaisrinių rezervuarų, nuotekų siurblinių, naftos ir riebalų gaudyklių pardavimas montavimas ir aptarnavimas VISOJE LIETUVOJE. VANDENS GRĘŽINIŲ, lietaus kanalizacijos, drenažinių sistemų įrengimas, konsultacija, projektavimas VISOJE LIETUVOJE.

Mūsų įmonės pagrindinis tikslas – KOKYBĖ, kad klientas liktų patenkintas kokybiškais mūsų darbais ir neturėtų bėdų ateityje. Kreipkitės į mus ir mes profesionaliai padėsime Jums išspręsti nuotekų išleidimo ir vandens gręžinio klausimus.

Taip pat įmonė teikia šias paslaugas:



 




 

 



 

 

INFORMACIJA APIE ATLIEKŲ TVARKYMĄ VILNIAUS RAJONE ESANČIOSE SODININKŲ BENDRIJOSE

Avižienių, Bezdonių, Buivydžių, Dūkštų, Maišiagalos, Nemenčinės, Paberžės, Riešės, Sudervės, Sužionių, Zujūnų ir Nemenčinės m. seniūnijose  mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, bioskaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito, naudotų padangų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimą ir transportavimą į jų šalinimo vietas vykdo UAB „Nemenčinės komunalininkas“.

Juodžilių, Kalvelių, Lavoriškių, Marijampolio, Medininkų, Mickūnų, Nemėžio, Pagirių, Rudaminos, Rukainių ir Šatrininkų seniūnijose mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, bioskaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito, naudotų padangų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimą ir transportavimą į jų šalinimo vietas vykdo UAB „Nemėžio komunalininkas“.

Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai tuštinami pagal viešai paskalbtą grafiką, bet ne rečiau kaip vieną kartą per dvi savaites. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių dydį parenkamas pagal susidarančių komunalinių atliekų kiekį ir konteinerių ištuštinimo dažnumą.

Sodininkų bendrijose konteinerių kiekį bei jų pastatymo vietą turi organizuoti bendrijos pirmininkas. UAB „Nemėžio komunalininkas“ ir UAB „Nemenčinės komunalininkas“ konteinerių užsakymus priima ne tik raštu bet ir telefonu, tačiau kadangi ne visu sodininkų bendrijų pirmininkai kreipęsi dėl konteinerių pastatymo, seniūnai kartu su komunalinės įmonės atstovais pastatė gyvenvietėse bendrus konteinerius, kuriais gali naudotis sodininkų bendrijų nariai.

Jeigu yra užtikrintas pravažiavimas prie namų sodo bendrijose, kuriose nesezoniškai, o nuolat gyvena gyventojai, leidus sodininkų bendrijos pirmininkui jie gali turėti individualius konteinerius. Šiuos konteinerius jie privalo pagal viešai paskelbtą grafiką išstumti į su komunaline įmone suderintą vietą, kitu atvejų konteineris nebus ištuštintas.

     

Pažymėtina, kad problemos dėl konteinerių pastatymo sodininkų bendrijose yra tik tose bendrijose, kurių pirmininkai nesikreipė, o komunalinės įmonės, seniūnijos ir Savivaldybės atstovams nepavyksta juos rasti, nes tu bendrijų nariai ne visada nori ir gali nuspręsi konteinerių kiekį bei jų pastatymo vietą.  

Paspaudę nuorodą apačioje, susipažinsite su visa informacija.     

Informaciją paruošė Vilniaus rajono savivaldybė.



GAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI TAIKOMI SODININKŲ BENDRIJOS TERITORIJOJE

1. Sodininkų bendrijų teritorija turi būti išvalyta, nušienauta, gamybos, augalinės kilmės atliekos, šiukšlės laikomos tam skirtose vietose.

2. Privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi. Tarpai tarp statinių (minimalūs priešgaisriniai atstumai), nustatyti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, turi būti laisvi ir neužkrauti.

3. Įmonės, asmenys, atliekantys kelių remonto, priežiūros darbus, kurie trukdo gaisriniams automobiliams važiuoti, privalo iš anksto raštu informuoti artimiausią Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžią įstaigą: nurodyti remonto trukmę, pateikti remontuojamos kelio atkarpos schemą, pastatyti ženklus, nurodančius apylankos kryptį.

4. Kilus gaisrui sodininkų bendrijoje, reiktų pasitikti gaisrininkus, įspėti, ar kurioje nors vietoje bus kliūtis pravažiuoti gaisriniams automobiliams, taip pat informuoti, kur yra artimiausi vandens šaltiniai.

5. Būtina apkarpyti medžių šakas, krūmus, kurie trukdytų gaisrinio automobilio pravažiavimui.

6. Sodininkų bendrijų teritorijose turi būti:

a) reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus, patikrinta teritorijos gaisrinės saugos būklė, gaisrinis vandentiekis ir tikrinimo rezultatai surašyti į atitinkamą formos aktą;

b) laiku nuvalytas sniegas nuo privažiavimo prie vandens telkinių ar gaisrinių hidrantų kelių;

c) kontroliuojama, kad iš gyvenamųjų namų, garažų, sodų bendrijų teritorijoje reguliariai būtų šalinamos šiukšlės ir kitos degios atliekos.

7. Prie pagrindinio kelio į sodininkų bendrijos teritoriją turi būti įrengta sodų sklypų, kelių, vandens telkinių, gaisrinių hidrantų išdėstymo schema.


Informacija dėl sodininkų bendrijų valdybos pirmininkų dalyvavimo kadastrinių matavimų procesuose

Vilniaus susivienijimas “Sodai” kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, į LR Žemės ūkio ministeriją bei į LR Teisingumo ministeriją norint išsiaiškinti, ar sodininkų bendrijų valdybų pirmininkai gali dalyvauti ir ginti viešąjį interesą visuose sodų sklypų kadastrinių matavimų procesuose.

 Atkreipiame dėmesį, kad teisės aktai numato, jog į žemės sklypų ribų paženklinimą turi būti kviečiami ženklinamo ir besiribojančių žemės sklypų savininkai ar jų įgalioti asmenys, o ne šių žemės sklypų naudotojai ar nuomininkai. Tais atvejais, kuomet žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, vykdytojo ar užsakovo (kaip numatyta sudarytoje sutartyje) įteiktu (išsiųstu) kvietimu turi būti kviečiamas sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas, kuris kaip kviestinis asmuo turi pasirašyti arba pateikti pastabas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Tais atvejais, kai žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žeme, kurią sodininkų bendrija naudoja ar  nuomoja iš valstybės (šios žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba), į žemės sklypų ribų paženklinimą turi būti kviečiamas Tarnybos teritorinio padalinio atstovas.

LR Žemės ūkio ministerija savo rašte išreiškė nuomonę, kad apie numatomą sodo sklypo ribų paženklinimą vietovėje būtų tikslinga informuoti sodininkų bendrijos valdybos pirmininką, kuris, įvertinęs ženklinamą sodo sklypą, priimtų sprendimą apie dalyvavimo būtinumą. Matininkas informaciją (pranešimą) apie numatomus sodo sklypo kadastrinius matavimus galėtų paskelbti sodų bendrijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje arba išsiųsti registruotu laišku LR juridinių asmenų registre nurodytu sodininkų bendrijos buveinės adresu.

Tokiu atveju sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas, atvykęs į sodo sklypo ribų paženklinimą, neturėtų teisės pasirašyti arba pateikti pastabas  žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, tačiau galėtų stebėti atliekamą sodo sklypo ženklinimą bei padėtų išspręsti dažnu atveju kylančius ginčus tarp ženklinamo sodo sklypo ir gretimo sodo sklypo savininkų.

Be to, sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas, pastebėjęs sodo sklypo ribų ženklinimo procedūros pažeidimus, apie juos informuotų teritorinį skyrių. Nacionalinė žemės tarnyba prižiūri, kaip matininkai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose  nustatytų reikalavimų, kontroliuoja, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendina kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų  reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių. Nacionalinė žemės tarnyba interneto svetainėje (www.nzt.lt) paskelbė rekomendaciją matininkams dėl sodininkų bendrijos valdybos pirmininkų informavimo apie numatomą sodo sklypo ribų paženklinimą vietovėje. Dėl neaiškumų galima kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Geodezijos ir kartografijos departamento Nekilnojamojo turto skyrių.