VILNIAUS SUSIVIENIJIMAS "SODAI"
 








Kaimynų nesutarimus dėl želdinių sprendžia tik teismas


Ne tik per arti sklypo ribos pastatyta malkinė ar pavėsinė, bet ir kaimynų sklype sulapojusių medžių metamas šešėlis ar į svetimą žemę įsiraususios šaknys sukiršina kaimynus. Jų nesutarimai dėl želdinių – gana dažna skundų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos tema.

Projektuojant naują namą, želdinių atstumai iki sklypo ribų, kaip namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai, numatomi pagal statybos techninį reglamentą „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Jis nustato tokius minimalius medžių ir krūmų sodinimo atstumus nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m, žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m, kitų medžių – 3 m. Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. Nustatyti ir leistini atstumai tarp želdinių (medžių, krūmų) ir statinių elementų statinių mechaniniam atsparumui ir pastovumui užtikrinti. Pavyzdžiui, atstumas nuo medžio kamieno iki pastato išorinės pusės turi būti ne mažesnis kaip 5 m, krūmo – 1,5 m, nuo medžių iki požeminių vandentiekio šilumos tinklų, jėgos ar elektroninių ryšių kabelių – ne mažesnis kaip 2 m.

Kai namo statyba yra užbaigta, privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, sklypo savininkas ar valdytojas turi teisę tvarkyti savo nuožiūra. Svarbiausia – nepažeisti kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.

Vadovaujantis Želdynų įstatymu, želdinių veisimą kontroliuoja Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos. Želdynų įstatyme nustatyta, kad savivaldybės vykdo naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę, teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais, išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui, genėjimui.

Ginčas dėl to, ar seniau pasodinti želdiniai nepažeidžia kaimynų interesų, gali būti sprendžiamas civiline tvarka. Gretimo sklypo savininkui nepaisant teisėtų pretenzijų ir nesiekiant susitarimo, belieka vienas kelias – kreiptis į teismą.


Informaciją paruošė Aplinkos ministerija


SODININKŲ BENDRIJA MIESTO PAKRAŠTYJE 



Vilniuje, Verkių seniūnijoje, šalia prie Neries esančio Ožkinių kaimo, nuo 1988 m. veikia sodininkų bendrija „Dobilas“. Pagal tuometinio Kolūkių statybos projektavimo instituto parengtą projektą buvo nužymėta ir aptverta bendrijos teritorija, įrengti giluminiai vandens gręžiniai, pastatytas vandentiekio bokštas, paklotos vietinio vandentiekio požeminės komunikacijos, suprofiliuotos gatvės, sumontuotos elektros atramos ir nutiestos 0,4 kV orinės elektros linijos, suformuoti 255 sodininkų sklypeliai. 

Jau 1990 metais bendrijoje buvo keletas sodo namelių, tačiau pirmieji nepriklausomybės metai dar nerodė ryškesnių pokyčių mėgėjų sodininkystėje. Sodininkai augino nemažai daržovių, braškių, sodino vaismedžius ir vaiskrūmius, statėsi nedidelius, daugiausia laikinus statinius, kur galėtų pasislėpti nuo lietaus, persirengti, šiek tiek pailsėti, kartais ir pernakvoti.

          Po sodo sklypelių privatizavimo, brangstant šildymui ir kitoms komunalinėms paslaugoms butuose mieste bei augant bedarbystei, dalis sodo sklypelių savininkų šeimų pradėjo statytis sodo arba gyvenamuosius namus tinkamus gyventi ir žiemą tikėdamiesi pigesnio jų išlaikymo. Kita potenciali kategorija – jaunos šeimos, neturinčios pakankamai lėšų įsigyti būstą mieste. Galiausiai – žmonės turintys stabilias pajamas, dirbantys mieste, tačiau pageidaujantys gyventi ramesnėje ir sveikesnėje aplinkoje.

          Taigi, 2000 metais bendrijos narių sodo sklypeliuose turėjome 20 sodo namų ir vienbučių gyvenamųjų namų tinkamų gyventi žiemą, kuriuose  gyvenama nuolat. 2005 metais tokių namų jau 60, t. y. 1/4 bendrijos sklypų. „De facto“ bendrija tapo gyvenamąja teritorija. Ką tai reiškia pajutome greitai. Suintensyvėjus automobilių eismui pėstieji gatvėse skęsdavo smėlio dulkių debesyse, ėmė trūkti tiekiamos elektros galios, bendrieji buitinių atliekų konteineriai perpildomi dešimteriopai, vandens suvartojimas išaugo tiek, kad teko iš esmės pertvarkyti visą vandens tiekimo sistemą.

          Bendrijos veiklos pradžioje įrengtų komunikacijų lygis pasirodė visiškai nepakankamas didėjant gyventojų skaičiui ir, turint omenyje, kad ateityje beveik visi 255 sklypai gali būti apgyvendinti.

          SB „Dobilas“ nariai sugebėjo susikoncentruoti ir priimti teisingus sprendimus dėl gatvių asfaltavimo, dėl elektros tinklų perdavimo RST ir tiekiamos elektros galios padidinimo, dėl gatvių apšvietimo tinklo įrengimo.

          2006–2012 metais dalinio dalyvavimo būdu kartu su Vilniaus m. savivaldybe išasfaltuota  14000 m 2 gatvių.

          2009 metais elektros tinklai perduoti RST, 2010 m. pagal bendrijos parengtą projektą padidinta tiekiamos elektros energijos galia.

          2014 metais pagal bendrijos parengtą projektą dalinio dalyvavimo būdu su Vilniaus m. savivaldybe įrengtas gatvių apšvietimo tinklas.

          2015 metais bendrijos teritorijoje tiesiamas šviesolaidinis interneto kabelis, kurio labai pageidauja dauguma bendrijos gyventojų.

          2016–2022 metais valstybės žemėje  esančias  gatves (pagal vyriausybės patvirtintą programą) planuojame perduoti savivaldybei.

          Bendrijos teritorijoje 2015 metais sodininkai gyvena  185-iuose  sklypuose iš 255-ių.

          Visi bendrijoje nuolat gyvenantys sklypų savininkai turi sutartis su buitinių atliekų vežėjais. Daugelyje sklypų naudojami žaliųjų atliekų kompostavimo konteineriai. Buitinės nuotekos kaupiamos sklypuose esančiuose rezervuaruose ir išvežamos pagal sutartis su buitinių nuotekų vežėjais. Dalyje sklypų įrengti buitinių nuotekų valymo įrenginiai.

          Perspektyvoje, komunikacijų klausimais bendrijos nariai turės  apsispręsti, ar siekti prisijungimo prie centralizuotų miesto vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų, ar investuoti į bendrijos vandens tiekimo sistemos modernizavimą , nes vandentiekio bokšto metalinio rezervuaro tarnavimo laikas artėja prie pabaigos. Sodininkų  bendrijos „Dobilas“, „Skambutis“ ir „Ožkiniai“ taip pat Ožkinių ir Staviškių kaimai yra  prie pat Neries upės. Bendras gyventojų skaičius siekia 1000 žmonių, todėl manyčiau, kad į šią teritoriją nutiesti centralizuotus vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus tikslinga.Netoliese esančiuose ir tiek pat gyventojų turinčiuose Balsiuose  ir Krempliuose centralizuoti tinklai jau įrengti.

          Sodininkų bendrijų įstatymo ir kitų susijusių įstatymų pakeitimuose, priimtuose  2014 m. pabaigoje, kuriuos rengiant aktyviai dalyvavo Vilniaus susivienijimas „Sodai“, pagaliau įvertintos gyvenimo padiktuotos realijos. Bendrijoms tai turėtų palengvinti įvairių problemų sprendimą  savivaldybių lygmenyje. Tačiau būkime realistais. Daugeliu atvejų Vilniaus m. savivaldybėje ir kitose Vilniaus regiono savivaldos institucijose sodininkų bendrijų interesus turėtų atstovauti  Vilniaus susivienijimas „Sodai“.

        Nuo bendrijos įsteigimo 1988 m. pasaulyje daug kas pasikeitė. Pamažu, bet keičiasi ir mūsų sodininkų požiūris į mėgėjų sodininkystę. Bulvių, burokėlių, kopūstų ir kitų tradicinių daržovių auginama vis mažiau.Vaismedžių ir vaiskrūmių – saikingai. Šiltnamį galima pamatyti beveik kiekviename sklype. Tapo populiaru auginti šilauoges, bet neužleidžia pozicijų ir braškės. Labai padidėjo sodininkų sklypeliuose žaliosios vejos. Auginama daug dekoratyvinių augalų, gėlių, dažname sklype suformuoti alpinariumai. Daugelis mūsų sodininkų kruopščiai prižiūri ir puoselėja savo teritorijas, dalyvauja respublikiniuose ir Vilniaus miesto konkursuose. Konkursų laimėtojais yra tapę Regina Mažeikienė, Žana Repova, Ramutė Oičenko, Saulutė Damanskienė, Gražina Mickuvienė, Virginija Bernotienė, Tadas Panavas. Neabejoju, kad laimėtojų bus ir ateityje.

Su geriausiais linkėjimais visiems sodininkams-mėgėjams.

                                                                                 Petras Algimantas Pumputis

                                                                                                       SB „Dobilas“ valdybos  

                                                                                        pirmininkas

  (Straipsnis yra išspausdintas žurnale "Sodo kraitė", 2015/3 Nr. 59)

 

Natūralus ir universalus arklių mėšlo kompostas

UAB “Komposta” – užsiimanti arklių mėšlo komposto gamyba ir realizavimu Lietuvoje siūlo palankiomis Jums sąlygomis įsigyti natūralų, universaliam žemes ūkio darbų naudojimui tinkantį arklių mėšlo kompostą.

Arklių mėšlo kompostas – tai įvairių organinių medžiagų mišinys, kuris užtikrina žemės purumą ir ilgalaikį trąšumą. Į dirvą patiekęs kompostas suyra išskirdamas pagrindines augalų maistines medžiagas – azotą, fosforą, kalį ir mikroelementus. Tai natūrali ir labai puri trąša, kurios nebūna „per daug“ nei dirvai, nei augalams. Molingose dirvose kompostas pagerina dirvos struktūrą ir oro laidumą, o smėlingose dirvose sulaiko drėgmę, atstato nualintas dirvas. Komposto gebėjimas atstatyti dirvos struktūrą ypač gerai vertinamas daržininkų, gėlininkų ir šiltnamininkų. Tręšiant gerai paruoštu kompostu, Jūsų augalai praktiškai nesirgs ir bus mažai kenkiami vabzdžių.

UAB “Komposta” kompostą ruošia karštuoju būdu, gaminimo procese palaikant 40-70 laipsnių temperatūrą. Tik tokiu paruošimo būdu sunaikinamos piktžolių sėklos, kenkėjai ir ligų sukėlėjai. Kompostu galite tręšti visada, bet geriausiai – rudenį.
Arklio mėšlo kompostas skirtas naudoti lauko, daržo, sodo, šiltnamių ir dekoratyviniams augalams tręšti, vejoms želdinti. Patręšus dirvą, kompostą reikia įterpti į viršutinį dirvos sluoksnį, 5-8 cm gylyje (būtinai sekliai, nes ten vyksta intensyviausi dirvos gyvybiniai procesai). Tręšiant kompostu dirva pasiekia maksimalų biologinį aktyvumą po 3 metų, tada komposto kiekį galima sumažinti, bet juo tręšti reikia kasmet.

Arklio mėšlo kompostu patręštuose plotuose galite išauginti stipresnius ir atsparesnius sodmenis, galima sutrumpinti sodmenų išauginimo laiką, bei našiau išnaudoti medelynų plotus negu iki šiol. Pagal pateiktas rekomendacijas naudojant kompostą galite sutaupyti iki 50-60% mineralinių trąšų. Produkciją fasuojame į 10 l ir 30 l pakuotes. Pagal poreikį galime pristatyti kompostą ir dideliuose maišuose po 1000 l arba savivarčiu, kuris talpina iki 11 m3 komposto.



 

                 


UAB “Komposta”

Galinės k., Vilniaus raj.

Jovariškės, Trakų seniūnija

Tel:  +370 640 31 060

el.paštas: dainius@komposta.lt

     

www.komposta.lt

Patartinas komposto naudojimas:

Šiltnamiai

3 litr./ m²

300 litr./arui

Auginant augalus puodeliuose, konteineriuose, maišuose kompostas turėtų sudaryti 20-40% jo tūrio.

Daržovės:

Gūžiniai ir žiediniai kopūstai, brokoliai, porai, agurkai, pomidorai, cukinijos, moliūgai tręšiami:

3 litr./m²

300 litr./arui

 Pekino kopūstai, morkos, burokėliai,svogūnai:

2 litr./m²

200 litr./arui

Vaismedžiai ir uogynai:

 Prieš įveisimą tręšiama:

3-3.5 litr./m²

300-350 litr./arui

Vienai duobei pilama 10-12 l komposto


Lauko augalai:

Bulvės, cukriniai ir pašariniai runkeliai, kukurūzai:

3 litr./m²

300 litr./arui

 Vasariniai javai ir rapsai:

2 litr./m²

200 litr./arui

Žieminiai javai ir rapsai:

0.7-1 litr./m²

0.700-100 litr./arui

 





LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto prekybos paviljonas

Prekybos paviljonas – sezoninė, ištisus metus veikianti, parduotuvė, kurioje prekiaujame tik lietuviška produkcija. Čia galite įsigyti ne tik medelių sodinukų, daržovių sėklų bei daigų ar instituto soduose ir daržuose užaugintų vaisių ir daržovių, bet ir iš jų pagamintų instituto ir verslo partnerių produktų (džemų, nektarų, sulčių) bei kitų LAMMC filialų gaminių.

Visa mūsų išauginta ir parduodama produkcija neviršija Europos Sąjungos nustatytų didžiausių leidžiamų koncentracijos normų; tai patvirtina jai išduoti kokybės pažymėjimai.

Daugiau informacijos rasite https://lsdi-public.sharepoint.com/  


 UAB „Hidro sistemos“ – tai 20 metų patirtį turinti nuotekų valymo įrenginių srityje (nuotekų valymo įrenginių montavimas, pardavimas, aptarnavimas, projektavimas) kvalifikuota specialistų komanda.

Įmonės veikla: visų tipų nuotekų valymo įrenginių, talpų, priešgaisrinių rezervuarų, nuotekų siurblinių, naftos ir riebalų gaudyklių montavimas ir aptarnavimas VISOJE LIETUVOJE. Lietaus kanalizacijos, drenažinių sistemų įrengimas, konsultacija, projektavimas VISOJE LIETUVOJE.

Taip pat įmonė teikia šias paslaugas:

             

  • Visų tipų sertifikuoti biologinių nuotekų valymo įrenginių pardavimas ir montavimas. (Foto)
  • Septikų pardavimas (Septikas – tai biologinis anaerobinis nuotekų valymo įrenginys skirtas ne pastoviai gyvenantiems asmenims t.y. sodyba ir pan.).
  • Priešgaisrinių rezervuarų, talpų pardavimas.
  • Naftos ir riebalų gaudyklių pardavimas.
  • Nuotekų siurblinių pardavimas
  • Nuotekų ir drenažinių siurblių pardavimas.
  • Nuotekų vamzdžių ir apžiūros šulinėlių pardavimas.
  • Filtracijos šulinių pardavimas (filtracijos šulinys naudojamas švariam vandeniui susigerti. Privalumai – nereikia autokrano, paprastas     montavimas).
  • Orapūtės dėžučių pardavimas.
  • Paaukštinimo žiedų pardavimas (paaukštinti nuotekų valymo įrenginiams, talpoms)
  • Asenizacinės mašinos paslaugos visoje Lietuvoje (nuotekų valymo įrenginių perteklinio dumblo šalinimas, vamzdynų valymas spaudiminiu būdu).
  • Klientų konsultacija prieš pasirenkant nuotekų valymo įrenginį prie individualaus namo ar sodybos. Konsultacija  apie išvalyto vandens išleidimo (iš nuotekų valymo įrenginių) sprendimo būdą. Patariame klientui  patį optimaliausią, praktiškiausią, techniškiausią variantą, kad ateityje nekiltų problemų (nereikėtų perdarinėti filtracijos lauko ir pan.).
  • Orapūčių remontas – pardavimas. Orapūčių komplektuojančių dalių    pardavimas.
  • Įrenginių aptarnavimas (biologinių nuotekų valymo įrenginių, nuotekų siurblinių, naftos ir riebalų gaudyklių aptarnavimas). Siūlome  pasirašyti metinę įrenginių aptarnavimo sutartį.

Mūsų įmonės pagrindinis tikslas – KOKYBĖ, kad klientas liktų patenkintas kokybiškais mūsų darbais ir neturėtų bėdų ateityje. Kreipkitės į mus ir mes profesionaliai padėsime Jums išspręsti nuotekų išleidimo klausimus.

PASLAUGOS:

Visų tipų sertifikuotų nuotekų valymo įrenginių, talpų, priešgaisrinių rezervuarų, nuotekų siurblinių, naftos ir riebalų gaudyklių pardavimas montavimas ir aptarnavimas VISOJE LIETUVOJE. VANDENS GRĘŽINIŲ, lietaus kanalizacijos, drenažinių sistemų įrengimas, konsultacija, projektavimas VISOJE LIETUVOJE.

Mūsų įmonės pagrindinis tikslas – KOKYBĖ, kad klientas liktų patenkintas kokybiškais mūsų darbais ir neturėtų bėdų ateityje. Kreipkitės į mus ir mes profesionaliai padėsime Jums išspręsti nuotekų išleidimo ir vandens gręžinio klausimus.

Taip pat įmonė teikia šias paslaugas:



 




 

 



 

 

INFORMACIJA APIE ATLIEKŲ TVARKYMĄ VILNIAUS RAJONE ESANČIOSE SODININKŲ BENDRIJOSE

Avižienių, Bezdonių, Buivydžių, Dūkštų, Maišiagalos, Nemenčinės, Paberžės, Riešės, Sudervės, Sužionių, Zujūnų ir Nemenčinės m. seniūnijose  mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, bioskaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito, naudotų padangų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimą ir transportavimą į jų šalinimo vietas vykdo UAB „Nemenčinės komunalininkas“.

Juodžilių, Kalvelių, Lavoriškių, Marijampolio, Medininkų, Mickūnų, Nemėžio, Pagirių, Rudaminos, Rukainių ir Šatrininkų seniūnijose mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, bioskaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito, naudotų padangų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimą ir transportavimą į jų šalinimo vietas vykdo UAB „Nemėžio komunalininkas“.

Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai tuštinami pagal viešai paskalbtą grafiką, bet ne rečiau kaip vieną kartą per dvi savaites. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių dydį parenkamas pagal susidarančių komunalinių atliekų kiekį ir konteinerių ištuštinimo dažnumą.

Sodininkų bendrijose konteinerių kiekį bei jų pastatymo vietą turi organizuoti bendrijos pirmininkas. UAB „Nemėžio komunalininkas“ ir UAB „Nemenčinės komunalininkas“ konteinerių užsakymus priima ne tik raštu bet ir telefonu, tačiau kadangi ne visu sodininkų bendrijų pirmininkai kreipęsi dėl konteinerių pastatymo, seniūnai kartu su komunalinės įmonės atstovais pastatė gyvenvietėse bendrus konteinerius, kuriais gali naudotis sodininkų bendrijų nariai.

Jeigu yra užtikrintas pravažiavimas prie namų sodo bendrijose, kuriose nesezoniškai, o nuolat gyvena gyventojai, leidus sodininkų bendrijos pirmininkui jie gali turėti individualius konteinerius. Šiuos konteinerius jie privalo pagal viešai paskelbtą grafiką išstumti į su komunaline įmone suderintą vietą, kitu atvejų konteineris nebus ištuštintas.

     

Pažymėtina, kad problemos dėl konteinerių pastatymo sodininkų bendrijose yra tik tose bendrijose, kurių pirmininkai nesikreipė, o komunalinės įmonės, seniūnijos ir Savivaldybės atstovams nepavyksta juos rasti, nes tu bendrijų nariai ne visada nori ir gali nuspręsi konteinerių kiekį bei jų pastatymo vietą.  

Paspaudę nuorodą apačioje, susipažinsite su visa informacija.     

Informaciją paruošė Vilniaus rajono savivaldybė.



GAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI TAIKOMI SODININKŲ BENDRIJOS TERITORIJOJE

1. Sodininkų bendrijų teritorija turi būti išvalyta, nušienauta, gamybos, augalinės kilmės atliekos, šiukšlės laikomos tam skirtose vietose.

2. Privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi. Tarpai tarp statinių (minimalūs priešgaisriniai atstumai), nustatyti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, turi būti laisvi ir neužkrauti.

3. Įmonės, asmenys, atliekantys kelių remonto, priežiūros darbus, kurie trukdo gaisriniams automobiliams važiuoti, privalo iš anksto raštu informuoti artimiausią Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžią įstaigą: nurodyti remonto trukmę, pateikti remontuojamos kelio atkarpos schemą, pastatyti ženklus, nurodančius apylankos kryptį.

4. Kilus gaisrui sodininkų bendrijoje, reiktų pasitikti gaisrininkus, įspėti, ar kurioje nors vietoje bus kliūtis pravažiuoti gaisriniams automobiliams, taip pat informuoti, kur yra artimiausi vandens šaltiniai.

5. Būtina apkarpyti medžių šakas, krūmus, kurie trukdytų gaisrinio automobilio pravažiavimui.

6. Sodininkų bendrijų teritorijose turi būti:

a) reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus, patikrinta teritorijos gaisrinės saugos būklė, gaisrinis vandentiekis ir tikrinimo rezultatai surašyti į atitinkamą formos aktą;

b) laiku nuvalytas sniegas nuo privažiavimo prie vandens telkinių ar gaisrinių hidrantų kelių;

c) kontroliuojama, kad iš gyvenamųjų namų, garažų, sodų bendrijų teritorijoje reguliariai būtų šalinamos šiukšlės ir kitos degios atliekos.

7. Prie pagrindinio kelio į sodininkų bendrijos teritoriją turi būti įrengta sodų sklypų, kelių, vandens telkinių, gaisrinių hidrantų išdėstymo schema.


Informacija dėl sodininkų bendrijų valdybos pirmininkų dalyvavimo kadastrinių matavimų procesuose

Vilniaus susivienijimas “Sodai” kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, į LR Žemės ūkio ministeriją bei į LR Teisingumo ministeriją norint išsiaiškinti, ar sodininkų bendrijų valdybų pirmininkai gali dalyvauti ir ginti viešąjį interesą visuose sodų sklypų kadastrinių matavimų procesuose.

 Atkreipiame dėmesį, kad teisės aktai numato, jog į žemės sklypų ribų paženklinimą turi būti kviečiami ženklinamo ir besiribojančių žemės sklypų savininkai ar jų įgalioti asmenys, o ne šių žemės sklypų naudotojai ar nuomininkai. Tais atvejais, kuomet žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, vykdytojo ar užsakovo (kaip numatyta sudarytoje sutartyje) įteiktu (išsiųstu) kvietimu turi būti kviečiamas sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas, kuris kaip kviestinis asmuo turi pasirašyti arba pateikti pastabas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Tais atvejais, kai žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žeme, kurią sodininkų bendrija naudoja ar  nuomoja iš valstybės (šios žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba), į žemės sklypų ribų paženklinimą turi būti kviečiamas Tarnybos teritorinio padalinio atstovas.

LR Žemės ūkio ministerija savo rašte išreiškė nuomonę, kad apie numatomą sodo sklypo ribų paženklinimą vietovėje būtų tikslinga informuoti sodininkų bendrijos valdybos pirmininką, kuris, įvertinęs ženklinamą sodo sklypą, priimtų sprendimą apie dalyvavimo būtinumą. Matininkas informaciją (pranešimą) apie numatomus sodo sklypo kadastrinius matavimus galėtų paskelbti sodų bendrijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje arba išsiųsti registruotu laišku LR juridinių asmenų registre nurodytu sodininkų bendrijos buveinės adresu.

Tokiu atveju sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas, atvykęs į sodo sklypo ribų paženklinimą, neturėtų teisės pasirašyti arba pateikti pastabas  žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, tačiau galėtų stebėti atliekamą sodo sklypo ženklinimą bei padėtų išspręsti dažnu atveju kylančius ginčus tarp ženklinamo sodo sklypo ir gretimo sodo sklypo savininkų.

Be to, sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas, pastebėjęs sodo sklypo ribų ženklinimo procedūros pažeidimus, apie juos informuotų teritorinį skyrių. Nacionalinė žemės tarnyba prižiūri, kaip matininkai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose  nustatytų reikalavimų, kontroliuoja, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendina kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų  reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių. Nacionalinė žemės tarnyba interneto svetainėje (www.nzt.lt) paskelbė rekomendaciją matininkams dėl sodininkų bendrijos valdybos pirmininkų informavimo apie numatomą sodo sklypo ribų paženklinimą vietovėje. Dėl neaiškumų galima kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Geodezijos ir kartografijos departamento Nekilnojamojo turto skyrių.