VILNIAUS SUSIVIENIJIMAS "SODAI"
 


TEISMŲ PRAKTIKA SVARBIAIS SODININKŲ BENDRIJŲ KLAUSIMAIS

 


1. Dėl teisės normų, reglamentuojančių sodininkų bendrijų teisę ne aukciono tvarka (lengvatinėmis sąlygomis) pirkti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, aiškinimo ir taikymo arba Dėl draudimo sodininkų bendrijai parduoti tretiesiems asmenims lengvatinėmis sąlygomis išpirktą valstybinę bendrojo naudojimo žemę

 

Informuojame, kad 2019 m. vasario 13 d. įsigaliojo Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis Byla e3K-3-18-248/2019 Dėl teisės normų, reglamentuojančių sodininkų bendrijų teisę ne aukciono tvarka (lengvatinėmis sąlygomis) pirkti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, aiškinimo ir taikymo.

Ginčo esmė:

Sodininkų bendrija lengvatinėmis sąlygomis iš valstybės išsipirko valstybinį bendrojo naudojimo žemės sklypą, skirtą rekreacijai ir statiniams statyti. Pagal šios žemės įsigijimo tikslą (tikslas buvo nurodytas Bendrijos narių susirinkimo protokole) ir naudojimo būdą Bendrija turėjo planuoti ją naudoti tik Bendrijos reikmėms, tačiau šis žemės sklypas buvo suskirstytas mažesniais sklypais, kurie vėliau buvo parduoti tretiesiems asmenims (sodininkų bendrijos nariams).

Ginčas kilo dėl to, kad Bendrija turėjo ketinimą išsipirktą valstybinės žemės sklypą naudoti ne bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, o su įsigijimo tikslu nesuderinamiems poreikiams (perparduoti ginčo žemės sklypo dalis fiziniams asmenims). Teismas sprendė, kad, pardavus žemę fiziniams asmenims, buvo pasinaudota lengvatinėmis sąlygomis, nukrypta nuo reikalavimo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, leidžiant jiems ją įsigyti ir taip pažeidžiant imperatyviąsias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalies, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 1.1 punktu patvirtintą Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 18 punkto normas.

Lietuvos aukščiausiasis teismas konstatavo:

Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus.

Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 3 punkte nurodyta, kad pagal šias Taisykles sodininkų bendrijos turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus – bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (3.2.1 punktas), bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (3.2.2 punktas); šie sklypai turintiems teisę juos įsigyti subjektams parduodami be aukciono (4 punktas).

Nurodytos teisės normos, nustatančios sodininkų bendrijų teisę pirkti jų teritorijoje esantį bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, bendrijų naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms.

Taigi teisės aktai labai aiškiai apibrėžia, kad būtent sodininkų bendrijoms, o ne atskiriems asmenims yra suteikiama teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Šios nuostatos yra imperatyvios. Lengvatinę (be aukciono) tokių sklypų įsigijimo tvarką lemia jų naudojimo būdas. Sodininkų bendrijos gali įsigyti ne bet kokius, o būtent bendrojo naudojimo žemės sklypus.

Dėl sodininkų bendrijos teisinio statuso ir teisės disponuoti mėgėjų sodo bendrojo naudojimo žeme

CK 2.74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Minėta, kad sodininkų bendrija yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Taigi sodininkų bendrija, kaip viešasis juridinis asmuo, turi specialųjį teisnumą. Bendrijos įstatų 12 punkte nustatyti tokie Bendrijos veiklos tikslai – įgyvendinti Bendrijos narių bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu; puoselėti ir tausoti gamtą ir kraštovaizdį.

Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrijos narių susirinkimo išimtinė kompetencija, inter alia, 8 punkte – teisė nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus; 15 punkte – teisė spręsti bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, ši sodininkų bendrijos narių susirinkimo kompetencija negali būti aiškinama kaip suteikianti susirinkimui absoliučią laisvę disponuoti bendrijos bendrojo naudojimo turtu, neatsižvelgiant į bendrijos specialųjį teisnumą ir imperatyviąsias teisės aktų nuostatas.

Teisės aktai nustato aiškų ir konkretų sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinį, t. y. sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė dėl jos naudojimo būdo, skirto visų sodininkų bendrijos narių bendriems interesams tenkinti, negali nuosavybės teise priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims. Perleidusi bendrojo naudojimo žemę privatiems asmenims Bendrija neturi galimybės užtikrinti, kad sklypas būtų naudojamas bendriems visų Bendrijos narių interesams tenkinti.

2. Dėl ne bendrijos narių mokamų mokesčių Bendrijai (konkrečiau bendrijos administravimo išlaidos (alga pirmininkui, buhalteriui))_Apeliacinė instancija

Ginčo esmė:

Sodininkų bendrija kreipėsi į teismą dėl ne bendrijos nario, kuris sodininkų bendrijai nemoka mokesčių. Vilniaus apygardos teismo 2016-02-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-883-450/2016 konstatuota, kad kiekvienas sklypo savininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis), proporcingai savo nuosavybės daliai nepriklausomai nuo to, naudojasi bendraturtis bendru turtu ar ne, o atsisakyti mokėti gali tik tų paslaugų, kurios teikiamos asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti. Vilniaus apygardos teismo 2016-02-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-883-450/2016 konstatuota, kad mokesčiai <bendrijos administravimo mokesčiai, t.y. alga bendrijos pirmininkui ir buhalteriui> nėra tiksliniai bendrojo naudojimo objektų priežiūros mokesčiai;

Bendrija ieškinio reikalavimų pagrįstumą neįrodė, nes nebuvo neišskirta konkreti nurodytų mokesčių dalis skirta bendrojo naudojimo objektų priežiūrai.

Ne bendrijos narys teigė, jog neturi pareigos mokėti atlyginimą bendrijos valdymo organams, ar kitiems bendrijos darbuotojams, nes bendrijos valdymas ir darbo užmokesčio mokėjimas bendrijos valdymo organams bei kietiems darbuotojams nesiejamas su būtinomis išlaidomis bendrojo naudojimo objektams išlaikyti. Taip pat Bendrijos valdymas ir darbo užmokesčio mokėjimas bendrijos valdymo organams bei kietiems darbuotojams nesiejamas su būtinomis išlaidomis bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, kadangi objektai gali būti administruojami ir nesant bendrijos.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo:

Analizuojant SBĮ nuostatas matyti, kad pagal SBĮ 3 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Iš aptariamos įstatymo nuostatos matyti, jog sodininkų bendrijos tikslas įgyvendinti ne tik bendrijos narių, tačiau visų sodininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. SBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia įstatymo nuostata reiškia, jog tiek sodininkai, esantys Bendrijos nariais, tiek sodininkai, nesantys Bendrijos nariais turi vienodos apimties pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kadangi įsteigus Bendriją, bendrojo naudojimo objektų naudojimą ir priežiūrą užtikrina Bendrija. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį ir į tai, kad SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmenys, išstoję iš bendrijos, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Tai, kad kiti, ne sodininkų bendrijos nariai, turi pareigą atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas nurodyta ir SBĮ 22 straipsnio 5 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs lingvistinę SBĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatos formuluotę, taip pat joje esant terminą „už visas paslaugas“ sprendžia, jog aptariama nuostata numato pareigą ne bendrijos nariui apmokėti ir Bendrijos mokamą atlyginimą samdomiems darbuotojams. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas nėra Bendrijos narys nepaneigia aplinkybės, jog Bendrijos samdomi darbuotojai neatlieka pareigų, skirtų Bendrijos bendrojo naudojimo objektams administruoti, taip pat kitų pareigų, susijusių su bendru Bendrijos tinkamu teisių ir pareigų užtikrinimu. Bendrojo naudojimo objektų administravimas ir priežiūra sudaro pagrindinę bendrijos veiklą, bendrijos veikla susijusi su visų bendraturčių interesais, todėl negalima nustatyti, kokia dalis bendrijos pirmininko paslaugų yra teikiama visiems sodininkams (ne bendrijos nariams, kitiems asmenims), o kokia – išimtinai bendrijos nariams. Aptarto teisinio reguliavimo pagrindu sprendžiama, kad atsakovas, nesantis Bendrijos nariu, turi proporcingai prisidėti ir prie sodininkų bendrijos išlaidų, skirtų Bendrijos darbuotojų darbo užmokesčiui. Vertinama, kad administravimo išlaidos, į kurias įeina bendrijos valdymo išlaidos, t. y. atlyginimas bendrijos pirmininkui ir buhalteriui turėtų būti paskirstytos visiems sodininkams, o ne tik bendrijos nariams. Analogiškos praktikos laikosi ir kiti apygardų teismai (Vilniaus apygardos teismo 2018-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1483-431/2018, nutarties 27 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2013-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1080-565/2013; Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-71-538/2012). 

3. Dėl statybų mokesčio

Vilniaus susivienijimas „Sodai“ pastebėjo, kad kai kurių sodininkų bendrijų narių susirinkimai yra priėmę sprendimus dėl statybų mokesčio sodininkų bendrijoje. Susirinkimų sprendimuose dažniausiai konstatuojama, kad tie asmenys, kurie vykdo statybas savo privačiame sklype, privalo į bendrijos kasą įmokėti tam tikrą sumą už kelių sugadinimą. Tokios įmokos prašoma iš visų besistatančių asmenų, nesvarbu, ar buvo sugadintas kelias (keliai) ar ne, o kartais statybos išvis nepradėtos.

Informuojame, kad šis mokestis yra neteisėtas.

Teismas yra pasisakęs, kad civilinės atsakomybės taikymui (civilinė deliktinė atsakomybė žemės sklypo savininkams, jeigu bus padarytas kelio sugadinimas ar kitokia žala) būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negalima. Jei žala padaryta bendrijos keliams nėra konstatuota, o mokestinė našta perkeliama tik daliai bendrijos narių, bet ne visiems bendrijos nariams, yra konstatuojama kaip prieštaravimai imperatyviosioms teisės normoms. Bendrijos nariai moka mokesčius bendrijai proporcingai savo daliai. Atskiro mokesčio skiriamo kelių remontui nustatymas tik statantiems ar rekonstruojantiems namus, t.y. siauram bendrijos narių ratui, pažeidžia CK 4.76 str. straipsnio įtvirtintą principą bei solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo principus.

4.Dėl mokesčių skaičiavimo (nariams ir ne nariams)

 Bylos esmė.

Sodininkų bendrijos „V“ įstatų 23.7 punkte įtvirtinta, jog bendrijos narys turi pareigą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, proporcingai pagal sklypo dydį; įstatų 33 punkte įtvirtinta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai bei už visas paslaugas ir naudojimąsi bendro naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas.

Sodininkų bendrijos "V" narių susirinkimas patvirtino tikslinio mokesčio dydį — 15,00 Eur nuo kiekvieno sklypo, nors bendrijos įstatuose yra nustatyta, kad visi mokesčiai turi būti skaičiuojami atsižvelgiant į sklypo dydį.

Teismas konstatuoja:

Teisėjų kolegija pažymi, kad SBĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklės; asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai. SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bendrijos narys turi pareigą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip. SBĮ 22 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kiti asmenys turi pareigą nustatyta tvarka atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas, mokėti infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestį. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Taigi sodo sklypų savininkai, kaip bendrosios nuosavybės bendraturčiai, remiantis kasacinio teismo praktika, turi įstatyme nustatytą pareigą prisidėti prie tokios nuosavybės išlaikymo.

SBĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad sodininkų bendrijos turtas valdomas, naudojamas, juo disponuojama įstatymų ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Iš sodininkų bendrijos sodo sklypų savininkų surinkti tiksliniai įnašai, infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokesčiai, kitos pajamos tampa bendrijos turtu (SBĮ 24 straipsnio 1 dalis). Bendrijos pajamų apskaita tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (SBĮ 24 straipsnio 3 dalis). Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje ūkio subjektai įpareigojami apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatyme nedraudžiama lėšas bendro turto priežiūrai rinkti avansu, t. y. iš anksto, prieš darbų atlikimą. Dėl įvairių aplinkybių egzistuoja poreikis bendrijai turėti lėšų rezervą, todėl lėšos gali būti kaupiamos kaip rezervas, kuris bus naudojamas būsimiems nenumatytiems ar didelių investicijų reikalingiems darbams, kt. Tokiu atveju įmoka turi būti įvardijama kaip būtent konkrečios paskirties avansas, o ne abstrakčiai – kaip mokestis. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties <...> punktuose nurodytas teisės normas sisteminiu ir loginiu ir lingvistiniu aiškinimo metodais, pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad asmuo, turintis žemės sklypą, sodininkų bendrijos teritorijoje, tačiau nesantis sodininkų bendrijos narys, turi vienodas pareigas kaip ir kiti bendrijos nariai, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų naudojimu ir priežiūra; taip pat turi pareigą atsiskaityti už teikiamas paslaugas, mokėti infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestį. Tai reiškia, kaip ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad tiek iš bendrijos narių, tiek ne iš bendrijos narių renkamų mokesčių dydis turi būti paskaičiuotas pagal valdomo žemės sklypo dydį, nebent bendrijos įstatuose būtų nurodyta kitaip.

5.Dėl ne sodininkų bendrijos narių teisės užginčyti susirinkimo sprendimus bei susipažinimo su sodininkų bendrijos dokumentais

Bylos esmė:

Ne sodininkų bendrijos nariai prašė teismo panaikinti bendrijos narių susirinkimo priimtus nutarimus bei prašė susipažinti su visais sodininkų bendrijos dokumentais.

Teismas konstatuoja:

Apeliantas [ne bendrijos narys] teigia, kad įstatymo leidėjas suteikė ieškovui, kuris yra sodininkas, tačiau nėra sodininkų bendrijos narys, teisę ginčyti valdymo organo sprendimus, taip pat teisę kontroliuoti sodininkų bendrijos veiklą, jos valdymo organus, revizuoti bendrijos sprendimus ir pan., nes ieškovo nuomone, bendrijos veikla, jos pajamos ir išlaidos yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir sąlygoja bendraturčio, nepriklausomai nuo narystės, teises ir teisėtus interesus (teisę žinoti ir teisę tinkamai įvertinti).

Sprendžiant dėl apelianto [ne bendrijos nario] teisės kontroliuoti juridinio asmens – sodininkų bendrijos veiklą, ginčyti ar revizuoti valdymo organo sprendimus ir kt., teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu klausimu yra aktualios Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios juridinius asmenys. Pagal (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalį, juridinių asmenų valdymo organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normos, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tai reiškia, kad ne bet kurie, o tik įstatyme numatyti asmenys turi teisę ginčyti juridinio asmens valdymo organo sprendimus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į sisteminį ir loginį teisės normų aiškinimo metodus, pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad vienas iš tokių atvejų, kai įstatymo leidėjas suteikia asmeniui (kuris nėra juridinio asmens kreditorius, valdymo organas ar dalyvis) teisę ginčyti valdymo organo sprendimus yra tuomet, kai pastarasis asmuo įrodinėja valdymo organo sprendimą esant niekiniu sandoriu, įtakojančiu (nulemiančiu) pastarojo asmens neproporcingą, nesąžiningą teisių suvaržymą ar/ir pareigų kylimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Iš to seka, kad asmenys, kurie nėra sodininkų bendrijos dalyviai (nariai), turi teisę pareikšti ieškinį dėl sodininkų bendrijos valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tačiau pagrindas teismo sprendimu tenkinti ieškinį bus tik tuo atveju, jei ieškovas savo teisių pažeidimą įrodys ne bet kokiais pagrindais, o įrodys požymius, patvirtinančius sodininkų bendrijos valdymo organo sprendimo kaip niekinio sandorio sudarymo faktą, kuris įtakojo (nulėmė) ieškovo (ne bendrijos narių) neproporcingą, nesąžiningą teisių suvaržymą ar (ir) pareigų kylimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80-1.81 straipsnis, 2.82 straipsnio 4 dalis).

 

Kadangi, kaip minėta, ieškovas yra teisėtai pašalintas iš sodininkų bendrijos narių nuo 2014 m. vasario mėnesio (CPK 182 straipsnio 2 punktas), teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamų sodininkų bendrijos susirinkimo sprendimų priėmimo metu (2016 m. balandžio 23 d.), ieškovas nebuvo sodininkų bendrijos nariu ir turi teisę reikšti ieškinį dėl tokių sprendimų nuginčijimo, tačiau jis turi įrodyti sprendimų atitikimo niekiniam sandoriui požymius, sukeliančius ieškovo (ne bendrijos nario) neproporcingą, nesąžiningą teisių suvaržymą ar/ir pareigų kylimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis).
Minėta, jog asmenys, kurie nėra sodininkų bendrijos dalyviai (nariai), turi teisę pareikšti ieškinį dėl sodininkų bendrijos valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tačiau pagrindas teismo sprendimu tenkinti ieškinį bus tik tuo atveju, jei ieškovai savo teisių pažeidimą įrodys ne bet kokiais pagrindais, o įrodys požymius, patvirtinančius sodininkų bendrijos valdymo organo sprendimo kaip niekinio sandorio sudarymo faktą, kuris įtakojo/nulėmė ieškovų (ne bendrijos narių) neproporcingą, nesąžiningą teisių suvaržymą ar (ir) pareigų kylimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis).

Sodininkų bendrijos kaip ir bet kurio kito juridinio asmens valdymo organai pagal savo patvirtintus įstatus bei vidinę tvarką turi prerogatyvą patys spręsti kaip vykdyti veiklą ir kokiu būdu valdyti sodininkų bendriją, kaip vykdyti jos valdymo organų priežiūrą ir juos kontroliuoti, ką įgalioti veikti bendrijos vardu, ar kreiptis į teismą dėl skolų išieškojimo, kokios pozicijos laikytis teismo procese ir pan. (CK 2.33 straipsnio 1 dalis, 2.81 straipsnis, SBĮ 3 straipsnis). Vadinasi, joks pašalinis asmuo, kuris nėra sodininkų bendrijos narys, neturi teisės kištis į sodininkų bendrijos vidaus valdymą ir veiklą, kontroliuoti valdymo organus, jos revizuoti, inicijuoti jų atstatydinimą, spręsti dėl bendrijos teisės (pareigos) bylinėtis ir pan. Juridinio asmens administraciniai, struktūriniai bei kiti vidinės veiklos klausimai ir jų išsprendimas, priimant sprendimus, yra išimtinė juridinio asmens dalyvių (sodininkų bendrijos narių) teisė.

Apeliantas [ne bendrijos narys] taip pat ginčija atsakovės susirinkimo priimtus sprendimus, kuriais buvo nuspręsta: neleisti ne bendrijos nariams K. Š., L. G., G. M. pagal jų 2016 m. balandžio 22 d. prašymą kopijuoti visų bendrijos dokumentų (susirinkimo sprendimas Nr. 6.1); neleisti ne bendrijos nariams K. Š., L. G., G. M. pagal jų 2016 m. balandžio 18 d. prašymą susipažinti su bendrijos pirminiais buhalteriniais dokumentais, pagrindžiančiais teikiamas ataskaitas (susirinkimo sprendimas Nr. 6.2). SBĮ 22 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta bendrijos nario teisė susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą. Analogiška įstatymo nuostata yra perkelta ir į atsakovės sodininkų bendrijos „V“ įstatų 22.5 punktą. Pabrėžtina, kad Sodininkų bendrijos nario teisė susipažinti su bendrijos dokumentais negali būti aiškinama atsietai nuo to, kad į bendrijos vidaus veiklą neturi teisės kištis jokie pašaliniai asmenys bei atsietai nuo to, kad asmenys (kurie nėra sodininkų bendrijos nariai) turi teisę ginčyti tik tuos bendrijos sprendimus, kurie nepagrįstai suvaržo ne bendrijos narių teises. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrijos narys turi teisę susipažinti su visais bendrijos veiklos dokumentais, o ne bendrijos narys - tik su tais bendrijos veiklos dokumentais, kurie įtakoja jo teises ir pareigas. Kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nustatyta, jog apeliantas [ne bendrijos narys] (ir kiti ieškovai) prašė ne konkrečios informacijos, kuri būtų susijusių su jam sukurtomis pareigomis, o visos informacijos bei dokumentų kopijų, kurie pagrindžia atsakovės vidaus veikloje priimtus valdymo organų sprendimus, susijusius išimtinai su atsakovės vidaus valdymu, dėl šios priežasties, atsakovė pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto [ne bendrijos nario] (ir kitų ieškovų) prašymus dėl informacijos pateikimo ir dokumentų kopijų darymo kaip neįtakojančius jo (ne bendrijos nario) teisių ir pareigų (CK 1.78 straipsnis, 1.80-1.81 straipsnis, 2.82 straipsnio 2 dalis).

Paruošė Vilniaus susivienijimas "Sodai"

2019-04-17




Kaimynų nesutarimus dėl želdinių sprendžia tik teismas


Ne tik per arti sklypo ribos pastatyta malkinė ar pavėsinė, bet ir kaimynų sklype sulapojusių medžių metamas šešėlis ar į svetimą žemę įsiraususios šaknys sukiršina kaimynus. Jų nesutarimai dėl želdinių – gana dažna skundų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos tema.

Projektuojant naują namą, želdinių atstumai iki sklypo ribų, kaip namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai, numatomi pagal statybos techninį reglamentą „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Jis nustato tokius minimalius medžių ir krūmų sodinimo atstumus nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m, žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m, kitų medžių – 3 m. Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. Nustatyti ir leistini atstumai tarp želdinių (medžių, krūmų) ir statinių elementų statinių mechaniniam atsparumui ir pastovumui užtikrinti. Pavyzdžiui, atstumas nuo medžio kamieno iki pastato išorinės pusės turi būti ne mažesnis kaip 5 m, krūmo – 1,5 m, nuo medžių iki požeminių vandentiekio šilumos tinklų, jėgos ar elektroninių ryšių kabelių – ne mažesnis kaip 2 m.

Kai namo statyba yra užbaigta, privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, sklypo savininkas ar valdytojas turi teisę tvarkyti savo nuožiūra. Svarbiausia – nepažeisti kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.

Vadovaujantis Želdynų įstatymu, želdinių veisimą kontroliuoja Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos. Želdynų įstatyme nustatyta, kad savivaldybės vykdo naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę, teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais, išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui, genėjimui.

Ginčas dėl to, ar seniau pasodinti želdiniai nepažeidžia kaimynų interesų, gali būti sprendžiamas civiline tvarka. Gretimo sklypo savininkui nepaisant teisėtų pretenzijų ir nesiekiant susitarimo, belieka vienas kelias – kreiptis į teismą.


Informaciją paruošė Aplinkos ministerija


SODININKŲ BENDRIJA MIESTO PAKRAŠTYJE 



Vilniuje, Verkių seniūnijoje, šalia prie Neries esančio Ožkinių kaimo, nuo 1988 m. veikia sodininkų bendrija „Dobilas“. Pagal tuometinio Kolūkių statybos projektavimo instituto parengtą projektą buvo nužymėta ir aptverta bendrijos teritorija, įrengti giluminiai vandens gręžiniai, pastatytas vandentiekio bokštas, paklotos vietinio vandentiekio požeminės komunikacijos, suprofiliuotos gatvės, sumontuotos elektros atramos ir nutiestos 0,4 kV orinės elektros linijos, suformuoti 255 sodininkų sklypeliai. 

Jau 1990 metais bendrijoje buvo keletas sodo namelių, tačiau pirmieji nepriklausomybės metai dar nerodė ryškesnių pokyčių mėgėjų sodininkystėje. Sodininkai augino nemažai daržovių, braškių, sodino vaismedžius ir vaiskrūmius, statėsi nedidelius, daugiausia laikinus statinius, kur galėtų pasislėpti nuo lietaus, persirengti, šiek tiek pailsėti, kartais ir pernakvoti.

          Po sodo sklypelių privatizavimo, brangstant šildymui ir kitoms komunalinėms paslaugoms butuose mieste bei augant bedarbystei, dalis sodo sklypelių savininkų šeimų pradėjo statytis sodo arba gyvenamuosius namus tinkamus gyventi ir žiemą tikėdamiesi pigesnio jų išlaikymo. Kita potenciali kategorija – jaunos šeimos, neturinčios pakankamai lėšų įsigyti būstą mieste. Galiausiai – žmonės turintys stabilias pajamas, dirbantys mieste, tačiau pageidaujantys gyventi ramesnėje ir sveikesnėje aplinkoje.

          Taigi, 2000 metais bendrijos narių sodo sklypeliuose turėjome 20 sodo namų ir vienbučių gyvenamųjų namų tinkamų gyventi žiemą, kuriuose  gyvenama nuolat. 2005 metais tokių namų jau 60, t. y. 1/4 bendrijos sklypų. „De facto“ bendrija tapo gyvenamąja teritorija. Ką tai reiškia pajutome greitai. Suintensyvėjus automobilių eismui pėstieji gatvėse skęsdavo smėlio dulkių debesyse, ėmė trūkti tiekiamos elektros galios, bendrieji buitinių atliekų konteineriai perpildomi dešimteriopai, vandens suvartojimas išaugo tiek, kad teko iš esmės pertvarkyti visą vandens tiekimo sistemą.

          Bendrijos veiklos pradžioje įrengtų komunikacijų lygis pasirodė visiškai nepakankamas didėjant gyventojų skaičiui ir, turint omenyje, kad ateityje beveik visi 255 sklypai gali būti apgyvendinti.

          SB „Dobilas“ nariai sugebėjo susikoncentruoti ir priimti teisingus sprendimus dėl gatvių asfaltavimo, dėl elektros tinklų perdavimo RST ir tiekiamos elektros galios padidinimo, dėl gatvių apšvietimo tinklo įrengimo.

          2006–2012 metais dalinio dalyvavimo būdu kartu su Vilniaus m. savivaldybe išasfaltuota  14000 m 2 gatvių.

          2009 metais elektros tinklai perduoti RST, 2010 m. pagal bendrijos parengtą projektą padidinta tiekiamos elektros energijos galia.

          2014 metais pagal bendrijos parengtą projektą dalinio dalyvavimo būdu su Vilniaus m. savivaldybe įrengtas gatvių apšvietimo tinklas.

          2015 metais bendrijos teritorijoje tiesiamas šviesolaidinis interneto kabelis, kurio labai pageidauja dauguma bendrijos gyventojų.

          2016–2022 metais valstybės žemėje  esančias  gatves (pagal vyriausybės patvirtintą programą) planuojame perduoti savivaldybei.

          Bendrijos teritorijoje 2015 metais sodininkai gyvena  185-iuose  sklypuose iš 255-ių.

          Visi bendrijoje nuolat gyvenantys sklypų savininkai turi sutartis su buitinių atliekų vežėjais. Daugelyje sklypų naudojami žaliųjų atliekų kompostavimo konteineriai. Buitinės nuotekos kaupiamos sklypuose esančiuose rezervuaruose ir išvežamos pagal sutartis su buitinių nuotekų vežėjais. Dalyje sklypų įrengti buitinių nuotekų valymo įrenginiai.

          Perspektyvoje, komunikacijų klausimais bendrijos nariai turės  apsispręsti, ar siekti prisijungimo prie centralizuotų miesto vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų, ar investuoti į bendrijos vandens tiekimo sistemos modernizavimą , nes vandentiekio bokšto metalinio rezervuaro tarnavimo laikas artėja prie pabaigos. Sodininkų  bendrijos „Dobilas“, „Skambutis“ ir „Ožkiniai“ taip pat Ožkinių ir Staviškių kaimai yra  prie pat Neries upės. Bendras gyventojų skaičius siekia 1000 žmonių, todėl manyčiau, kad į šią teritoriją nutiesti centralizuotus vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus tikslinga.Netoliese esančiuose ir tiek pat gyventojų turinčiuose Balsiuose  ir Krempliuose centralizuoti tinklai jau įrengti.

          Sodininkų bendrijų įstatymo ir kitų susijusių įstatymų pakeitimuose, priimtuose  2014 m. pabaigoje, kuriuos rengiant aktyviai dalyvavo Vilniaus susivienijimas „Sodai“, pagaliau įvertintos gyvenimo padiktuotos realijos. Bendrijoms tai turėtų palengvinti įvairių problemų sprendimą  savivaldybių lygmenyje. Tačiau būkime realistais. Daugeliu atvejų Vilniaus m. savivaldybėje ir kitose Vilniaus regiono savivaldos institucijose sodininkų bendrijų interesus turėtų atstovauti  Vilniaus susivienijimas „Sodai“.

        Nuo bendrijos įsteigimo 1988 m. pasaulyje daug kas pasikeitė. Pamažu, bet keičiasi ir mūsų sodininkų požiūris į mėgėjų sodininkystę. Bulvių, burokėlių, kopūstų ir kitų tradicinių daržovių auginama vis mažiau.Vaismedžių ir vaiskrūmių – saikingai. Šiltnamį galima pamatyti beveik kiekviename sklype. Tapo populiaru auginti šilauoges, bet neužleidžia pozicijų ir braškės. Labai padidėjo sodininkų sklypeliuose žaliosios vejos. Auginama daug dekoratyvinių augalų, gėlių, dažname sklype suformuoti alpinariumai. Daugelis mūsų sodininkų kruopščiai prižiūri ir puoselėja savo teritorijas, dalyvauja respublikiniuose ir Vilniaus miesto konkursuose. Konkursų laimėtojais yra tapę Regina Mažeikienė, Žana Repova, Ramutė Oičenko, Saulutė Damanskienė, Gražina Mickuvienė, Virginija Bernotienė, Tadas Panavas. Neabejoju, kad laimėtojų bus ir ateityje.

Su geriausiais linkėjimais visiems sodininkams-mėgėjams.

                                                                                 Petras Algimantas Pumputis

                                                                                                       SB „Dobilas“ valdybos  

                                                                                        pirmininkas

  (Straipsnis yra išspausdintas žurnale "Sodo kraitė", 2015/3 Nr. 59)

 

Natūralus ir universalus arklių mėšlo kompostas

UAB “Komposta” – užsiimanti arklių mėšlo komposto gamyba ir realizavimu Lietuvoje siūlo palankiomis Jums sąlygomis įsigyti natūralų, universaliam žemes ūkio darbų naudojimui tinkantį arklių mėšlo kompostą.

Arklių mėšlo kompostas – tai įvairių organinių medžiagų mišinys, kuris užtikrina žemės purumą ir ilgalaikį trąšumą. Į dirvą patiekęs kompostas suyra išskirdamas pagrindines augalų maistines medžiagas – azotą, fosforą, kalį ir mikroelementus. Tai natūrali ir labai puri trąša, kurios nebūna „per daug“ nei dirvai, nei augalams. Molingose dirvose kompostas pagerina dirvos struktūrą ir oro laidumą, o smėlingose dirvose sulaiko drėgmę, atstato nualintas dirvas. Komposto gebėjimas atstatyti dirvos struktūrą ypač gerai vertinamas daržininkų, gėlininkų ir šiltnamininkų. Tręšiant gerai paruoštu kompostu, Jūsų augalai praktiškai nesirgs ir bus mažai kenkiami vabzdžių.

UAB “Komposta” kompostą ruošia karštuoju būdu, gaminimo procese palaikant 40-70 laipsnių temperatūrą. Tik tokiu paruošimo būdu sunaikinamos piktžolių sėklos, kenkėjai ir ligų sukėlėjai. Kompostu galite tręšti visada, bet geriausiai – rudenį.
Arklio mėšlo kompostas skirtas naudoti lauko, daržo, sodo, šiltnamių ir dekoratyviniams augalams tręšti, vejoms želdinti. Patręšus dirvą, kompostą reikia įterpti į viršutinį dirvos sluoksnį, 5-8 cm gylyje (būtinai sekliai, nes ten vyksta intensyviausi dirvos gyvybiniai procesai). Tręšiant kompostu dirva pasiekia maksimalų biologinį aktyvumą po 3 metų, tada komposto kiekį galima sumažinti, bet juo tręšti reikia kasmet.

Arklio mėšlo kompostu patręštuose plotuose galite išauginti stipresnius ir atsparesnius sodmenis, galima sutrumpinti sodmenų išauginimo laiką, bei našiau išnaudoti medelynų plotus negu iki šiol. Pagal pateiktas rekomendacijas naudojant kompostą galite sutaupyti iki 50-60% mineralinių trąšų. Produkciją fasuojame į 10 l ir 30 l pakuotes. Pagal poreikį galime pristatyti kompostą ir dideliuose maišuose po 1000 l arba savivarčiu, kuris talpina iki 11 m3 komposto.



 

                 


UAB “Komposta”

Galinės k., Vilniaus raj.

Jovariškės, Trakų seniūnija

Tel:  +370 640 31 060

el.paštas: dainius@komposta.lt

     

www.komposta.lt

Patartinas komposto naudojimas:

Šiltnamiai

3 litr./ m²

300 litr./arui

Auginant augalus puodeliuose, konteineriuose, maišuose kompostas turėtų sudaryti 20-40% jo tūrio.

Daržovės:

Gūžiniai ir žiediniai kopūstai, brokoliai, porai, agurkai, pomidorai, cukinijos, moliūgai tręšiami:

3 litr./m²

300 litr./arui

 Pekino kopūstai, morkos, burokėliai,svogūnai:

2 litr./m²

200 litr./arui

Vaismedžiai ir uogynai:

 Prieš įveisimą tręšiama:

3-3.5 litr./m²

300-350 litr./arui

Vienai duobei pilama 10-12 l komposto


Lauko augalai:

Bulvės, cukriniai ir pašariniai runkeliai, kukurūzai:

3 litr./m²

300 litr./arui

 Vasariniai javai ir rapsai:

2 litr./m²

200 litr./arui

Žieminiai javai ir rapsai:

0.7-1 litr./m²

0.700-100 litr./arui

 





LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto prekybos paviljonas

Prekybos paviljonas – sezoninė, ištisus metus veikianti, parduotuvė, kurioje prekiaujame tik lietuviška produkcija. Čia galite įsigyti ne tik medelių sodinukų, daržovių sėklų bei daigų ar instituto soduose ir daržuose užaugintų vaisių ir daržovių, bet ir iš jų pagamintų instituto ir verslo partnerių produktų (džemų, nektarų, sulčių) bei kitų LAMMC filialų gaminių.

Visa mūsų išauginta ir parduodama produkcija neviršija Europos Sąjungos nustatytų didžiausių leidžiamų koncentracijos normų; tai patvirtina jai išduoti kokybės pažymėjimai.

Daugiau informacijos rasite https://lsdi-public.sharepoint.com/  


 UAB „Hidro sistemos“ – tai 20 metų patirtį turinti nuotekų valymo įrenginių srityje (nuotekų valymo įrenginių montavimas, pardavimas, aptarnavimas, projektavimas) kvalifikuota specialistų komanda.

Įmonės veikla: visų tipų nuotekų valymo įrenginių, talpų, priešgaisrinių rezervuarų, nuotekų siurblinių, naftos ir riebalų gaudyklių montavimas ir aptarnavimas VISOJE LIETUVOJE. Lietaus kanalizacijos, drenažinių sistemų įrengimas, konsultacija, projektavimas VISOJE LIETUVOJE.

Taip pat įmonė teikia šias paslaugas:

             

  • Visų tipų sertifikuoti biologinių nuotekų valymo įrenginių pardavimas ir montavimas. (Foto)
  • Septikų pardavimas (Septikas – tai biologinis anaerobinis nuotekų valymo įrenginys skirtas ne pastoviai gyvenantiems asmenims t.y. sodyba ir pan.).
  • Priešgaisrinių rezervuarų, talpų pardavimas.
  • Naftos ir riebalų gaudyklių pardavimas.
  • Nuotekų siurblinių pardavimas
  • Nuotekų ir drenažinių siurblių pardavimas.
  • Nuotekų vamzdžių ir apžiūros šulinėlių pardavimas.
  • Filtracijos šulinių pardavimas (filtracijos šulinys naudojamas švariam vandeniui susigerti. Privalumai – nereikia autokrano, paprastas     montavimas).
  • Orapūtės dėžučių pardavimas.
  • Paaukštinimo žiedų pardavimas (paaukštinti nuotekų valymo įrenginiams, talpoms)
  • Asenizacinės mašinos paslaugos visoje Lietuvoje (nuotekų valymo įrenginių perteklinio dumblo šalinimas, vamzdynų valymas spaudiminiu būdu).
  • Klientų konsultacija prieš pasirenkant nuotekų valymo įrenginį prie individualaus namo ar sodybos. Konsultacija  apie išvalyto vandens išleidimo (iš nuotekų valymo įrenginių) sprendimo būdą. Patariame klientui  patį optimaliausią, praktiškiausią, techniškiausią variantą, kad ateityje nekiltų problemų (nereikėtų perdarinėti filtracijos lauko ir pan.).
  • Orapūčių remontas – pardavimas. Orapūčių komplektuojančių dalių    pardavimas.
  • Įrenginių aptarnavimas (biologinių nuotekų valymo įrenginių, nuotekų siurblinių, naftos ir riebalų gaudyklių aptarnavimas). Siūlome  pasirašyti metinę įrenginių aptarnavimo sutartį.

Mūsų įmonės pagrindinis tikslas – KOKYBĖ, kad klientas liktų patenkintas kokybiškais mūsų darbais ir neturėtų bėdų ateityje. Kreipkitės į mus ir mes profesionaliai padėsime Jums išspręsti nuotekų išleidimo klausimus.

PASLAUGOS:

Visų tipų sertifikuotų nuotekų valymo įrenginių, talpų, priešgaisrinių rezervuarų, nuotekų siurblinių, naftos ir riebalų gaudyklių pardavimas montavimas ir aptarnavimas VISOJE LIETUVOJE. VANDENS GRĘŽINIŲ, lietaus kanalizacijos, drenažinių sistemų įrengimas, konsultacija, projektavimas VISOJE LIETUVOJE.

Mūsų įmonės pagrindinis tikslas – KOKYBĖ, kad klientas liktų patenkintas kokybiškais mūsų darbais ir neturėtų bėdų ateityje. Kreipkitės į mus ir mes profesionaliai padėsime Jums išspręsti nuotekų išleidimo ir vandens gręžinio klausimus.

Taip pat įmonė teikia šias paslaugas:



 




 

 



 

 


GAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI TAIKOMI SODININKŲ BENDRIJOS TERITORIJOJE

1. Sodininkų bendrijų teritorija turi būti išvalyta, nušienauta, gamybos, augalinės kilmės atliekos, šiukšlės laikomos tam skirtose vietose.

2. Privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi. Tarpai tarp statinių (minimalūs priešgaisriniai atstumai), nustatyti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, turi būti laisvi ir neužkrauti.

3. Įmonės, asmenys, atliekantys kelių remonto, priežiūros darbus, kurie trukdo gaisriniams automobiliams važiuoti, privalo iš anksto raštu informuoti artimiausią Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžią įstaigą: nurodyti remonto trukmę, pateikti remontuojamos kelio atkarpos schemą, pastatyti ženklus, nurodančius apylankos kryptį.

4. Kilus gaisrui sodininkų bendrijoje, reiktų pasitikti gaisrininkus, įspėti, ar kurioje nors vietoje bus kliūtis pravažiuoti gaisriniams automobiliams, taip pat informuoti, kur yra artimiausi vandens šaltiniai.

5. Būtina apkarpyti medžių šakas, krūmus, kurie trukdytų gaisrinio automobilio pravažiavimui.

6. Sodininkų bendrijų teritorijose turi būti:

a) reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus, patikrinta teritorijos gaisrinės saugos būklė, gaisrinis vandentiekis ir tikrinimo rezultatai surašyti į atitinkamą formos aktą;

b) laiku nuvalytas sniegas nuo privažiavimo prie vandens telkinių ar gaisrinių hidrantų kelių;

c) kontroliuojama, kad iš gyvenamųjų namų, garažų, sodų bendrijų teritorijoje reguliariai būtų šalinamos šiukšlės ir kitos degios atliekos.

7. Prie pagrindinio kelio į sodininkų bendrijos teritoriją turi būti įrengta sodų sklypų, kelių, vandens telkinių, gaisrinių hidrantų išdėstymo schema.


Informacija dėl sodininkų bendrijų valdybos pirmininkų dalyvavimo kadastrinių matavimų procesuose

Vilniaus susivienijimas “Sodai” kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, į LR Žemės ūkio ministeriją bei į LR Teisingumo ministeriją norint išsiaiškinti, ar sodininkų bendrijų valdybų pirmininkai gali dalyvauti ir ginti viešąjį interesą visuose sodų sklypų kadastrinių matavimų procesuose.

 Atkreipiame dėmesį, kad teisės aktai numato, jog į žemės sklypų ribų paženklinimą turi būti kviečiami ženklinamo ir besiribojančių žemės sklypų savininkai ar jų įgalioti asmenys, o ne šių žemės sklypų naudotojai ar nuomininkai. Tais atvejais, kuomet žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, vykdytojo ar užsakovo (kaip numatyta sudarytoje sutartyje) įteiktu (išsiųstu) kvietimu turi būti kviečiamas sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas, kuris kaip kviestinis asmuo turi pasirašyti arba pateikti pastabas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Tais atvejais, kai žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žeme, kurią sodininkų bendrija naudoja ar  nuomoja iš valstybės (šios žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba), į žemės sklypų ribų paženklinimą turi būti kviečiamas Tarnybos teritorinio padalinio atstovas.

LR Žemės ūkio ministerija savo rašte išreiškė nuomonę, kad apie numatomą sodo sklypo ribų paženklinimą vietovėje būtų tikslinga informuoti sodininkų bendrijos valdybos pirmininką, kuris, įvertinęs ženklinamą sodo sklypą, priimtų sprendimą apie dalyvavimo būtinumą. Matininkas informaciją (pranešimą) apie numatomus sodo sklypo kadastrinius matavimus galėtų paskelbti sodų bendrijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje arba išsiųsti registruotu laišku LR juridinių asmenų registre nurodytu sodininkų bendrijos buveinės adresu.

Tokiu atveju sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas, atvykęs į sodo sklypo ribų paženklinimą, neturėtų teisės pasirašyti arba pateikti pastabas  žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, tačiau galėtų stebėti atliekamą sodo sklypo ženklinimą bei padėtų išspręsti dažnu atveju kylančius ginčus tarp ženklinamo sodo sklypo ir gretimo sodo sklypo savininkų.

Be to, sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas, pastebėjęs sodo sklypo ribų ženklinimo procedūros pažeidimus, apie juos informuotų teritorinį skyrių. Nacionalinė žemės tarnyba prižiūri, kaip matininkai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose  nustatytų reikalavimų, kontroliuoja, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendina kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų  reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių. Nacionalinė žemės tarnyba interneto svetainėje (www.nzt.lt) paskelbė rekomendaciją matininkams dėl sodininkų bendrijos valdybos pirmininkų informavimo apie numatomą sodo sklypo ribų paženklinimą vietovėje. Dėl neaiškumų galima kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Geodezijos ir kartografijos departamento Nekilnojamojo turto skyrių.