VILNIAUS SUSIVIENIJIMAS "SODAI"
 


SODININKŲ BENDRIJOS VALDYMO ORGANO REGISTRAVIMAS

 

Sodininkų bendrijų valdymo organams kyla neaiškumų, nuo kada naujai išrinktas SB valdymo organas pradeda eiti savo pareigas - nuo išrinkimo susirinkime dienos ar nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Informuojame, kad Vilniaus susivienijimas "Sodai" kreipėsi su užklausimu į Susisiekimo ministeriją (jai priklauso Registrų centras) bei į Teisingumo ministeriją. Siunčiame Jums Teisingumo ministerijos išaiškinimą.

Pasak, Teisingumo ministerijos specialistų, remiantis Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalies 5-7 punktų nuostatomis, Registre turi būti nurodyti visų juridinių asmenų (tarp jų ir asociacijų) organai, valdymo organo nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), valdymo organų nariai ir juridinio asmens dalyviai, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių ribos. Šių duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalį įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso, Sodininkų bendrijų ar Asociacijų įstatymo nuostatos nenustato jokių šios nuostatos išimčių. Todėl juridinio asmens valdymo organo teisės ir pareigos atsiranda nuo jo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

Vadovaujantis tuo, neįregistruotas valdymo organas neįgyja jokių teisių ir pareigų valdant sodininkų bendriją ar atstovaujant ją kitose institucijose, sudarant sandorius juridinio asmens vardu.

Pridedame Teisingumo ministerijos atsakymą.


 

Dar kartą apie susirinkimus

Susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka sodininkų bendrijose

Vilniaus susivienijimas „Sodai“ pastebi, kad prasidėjus susirinkimų sezonui, sodininkų bendrijose vis dar daroma nemažai klaidų šaukiant susirinkimus, tvirtinant bendrijos įstatus ar priimant sprendimus svarbiais sodininkų bendrijos klausimais. Tam, kad susirinkimai vyktų sklandžiai, dar kartą informuojame apie susirinkimų sušaukimo ir organizavimo tvarką.

Susirinkimo iniciatoriai

Eilinis bendrijos narių susirinkimas turi būti šaukiamas kiekvienais metais ne vėliau kaip per 4 mėnesius po finansinių metų pabaigos, o neeilinis – prireikus. Pagal LR Sodininkų bendrijų įstatymą 16 str. 1 d. bendrijos narių susirinkimo (eilinio ir neeilinio) šaukimo iniciatyvos teisę turi bendrijos valdymo organas (valdyba arba vienasmenis pirmininkas), 1/10 bendrijos narių ir revizijos komisija (revizorius). Paprastai susirinkimas yra šaukiamas  bendrijos valdymo organo sprendimu. Jei bendrijos valdymo organas yra valdyba, tai apie susirinkimo datą, vietą ir darbotvarkę sprendimą priima valdyba savo posėdyje (būtinas dalyvaujančių valdybos narių kvorumas). Jei bendrijos valdymo organas yra vienasmenis pirmininkas, jis savo potvarkiu (sprendimu) priima sprendimą dėl susirinkimo sušaukimo.

Kai susirinkimą kviečia ne bendrijos valdymo organas

Jei susirinkimo sušaukimą organizuoja ne bendrijos valdymo organas, o  susirinkimo šaukimo iniciatoriai – 1/10 bendrijos narių arba revizijos komisija (revizorius), jie privalo bendrijos valdymo organui pateikti paraišką. Toje paraiškoje turi būti nurodytos bendrijos narių susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, iniciatorių atstovas, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, vietos ir datos, siūlomų sprendimų projektai. Po paraišką turi pasirašyti daugiau kaip 1/10 bendrijos narių. Bendrijos valdymo organas per 1 mėnesį turi priimti sprendimą ir pateikti atsakymą iniciatorių atstovui (-ams), ar organizuos susirinkimą pagal jų siūlomą darbotvarkę.

Bendrijos valdymo organas pagal iniciatorių paraišką per nustatytą vieno mėnesio terminą neprivalo sušaukti bendrijos narių susirinkimo, jei nėra praėję 4 mėnesiai po finansinių metų pabaigos, jei iniciatorių siūlomi klausimai nepriskirti spręsti narių susirinkimo kompetencijai, taip pat jei paraiška paduota nesilaikant jai nustatytų reikalavimų. Šiais atvejais bendrijos valdymo organas atsisakymą sušaukti narių susirinkimą turi motyvuoti ir pranešti iniciatorių nurodytam atstovui.

Jeigu bendrijos valdymo organas nepriėmė sprendimo sušaukti bendrijos narių susirinkimo per nurodytą laikotarpį, susirinkimas gali būti šaukiamas daugiau kaip 1/10 bendrijos narių arba revizijos komisijos (revizoriaus) sprendimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad susirinkimo iniciatoriais negali būti ne bendrijos nariai.

 

Informavimas apie susirinkimo organizavimą

Apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius, paskelbdamas skelbimą skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat, jei yra galimybių, paskelbdamas informaciją visuomenės informavimo priemonėse ir bendrijos narius informuodamas elektroninių ryšių priemonėmis, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje yra numatyta svarstyti: valdymo organo rinkimas ar atšaukimas, bendrijos įstatų pakeitimas, lėšų skolinimasis, bendrijos reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas, apie tokį šaukiamą bendrijos narių susirinkimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu arba pasirašytinai, arba viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių, arba savivaldybės interneto svetainėje ar viešiems pranešimams skelbti skirtame elektroniniame leidinyje, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leidžia juridinių asmenų registro tvarkytojas. Be to, pranešimai skelbiami skelbimų lentose ir sodininkų bendrijos interneto svetainėje (jei ją bendrija turi), siunčiami elektroniniais laiškais.

Konkreti pranešimo apie susirinkimą tvarka yra apibrėžta bendrijos įstatuose, t.y. nurodyta kokiame dienraštyje, nurodant pavadinimą, talpinti skelbimą, ar kokiais kitais būdais, priklausomai nuo susirinkimo pobūdžio, privaloma informuoti bendrijos narius. Todėl ne visada įstatuose įtvirtinti paskelbimo apie susirinkimą būdai sutampa su LR Sodininkų įstatyme numatytais paskelbimo būdais. Būtina vadovautis bendrijos įstatais.

Dažnai bendrijose pasitaiko, kada netinkamu būdu pranešama apie susirinkimo organizavimą, pažeidžiamas laiko limitas. Jei bendrijos įstatuose nurodyta, kad bendrijos nariai informuojami pasirašytinai, tai skelbimas laikraštyje bus traktuojamas kaip netinkamas pranešimo būdas apie susirinkimą, susirinkimas organizuojamas pažeidžiant tvarką, tokio susirinkimo metu priimti sprendimai yra neteisėti. Norint išvengti tokių nesklandumų, būtina pasitikslinti kokiu būdu turi būti pranešama apie susirinkimą. Nežiūrint kas yra susirinkimo iniciatorius, informavimo apie susirinkimą tvarka išlieka ta pati.

Susirinkimo eiga

Kiekviename bendrijos narių susirinkime išrenkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius,taip pat gali būti išrenkama balsų skaičiavimo komisija. Bendrijos nariai susirinkime dalyvauja patys ar per įgaliotą asmenį.

Susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Už bendrijos narį, atstovaujamą įgalioto asmens, pasirašo įgaliotas asmuo. Susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. 7 d. nustatyta, kad bendrijos nario artimajam giminaičiui gali būti duodamas paprastos rašytinės formos įgaliojimas atstovauti bendrijos narių susirinkime ir balsuoti visais svarstomais klausimais, nurodant įgaliojimo terminą, teises ir pareigas.

Informuojame, kad pagal Civilinio kodekso 3.135 str. Artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Todėl jei narių susirinkime dalyvauja bendrijos nario sutuoktinis, jam yra būtinas notaro patvirtintas įgaliojimas (jei susirinkime svarstomi tokie klausimai, kaip valdymo organo rinkimas ar atšaukimas, bendrijos įstatų pakeitimas, lėšų skolinimasis, bendrijos reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas).

Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. 16 d. nustato, kad vienas įgaliotas asmuo gali atstovauti vienam bendrijos nariui. Balsavimo teisės perleidimo sutartyje bendrijos narys ir jo įgaliotas asmuo turi nustatyti balsavimo teisės įgyvendinimo tvarką ir būdus. Įgaliotas asmuo, dalyvaudamas bendrijos narių susirinkime, atstovauja bendrijos nariui, kuris yra jam perleidę savo balsavimo teisę ir pats nedalyvauja bendrijos narių susirinkime. Įgaliotas asmuo balsavimo teisės perleidimo sutartį ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki susirinkimo dienos turi pateikti sodininkų bendrijos valdymo organui. Šiuo atveju laikoma, kad bendrijos narių susirinkime dalyvauja visi atstovaujami nariai. Balsavimo teisės perleidimo sutarties notaras netvirtina, išskyrus atvejus, kai balsuojama dėl valdymo organo rinkimo ar atšaukimo, bendrijos įstatų pakeitimo, lėšų skolinimosi, bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo.

Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali iš anksto pareikšti savo nuomonę raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Susirinkimo dalyvių sąraše turi būti nurodyti nariai, kurie tokiu būdu yra pareiškę savo nuomonę.

Balsavimas ir sprendimų priėmimas

Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir ne anksčiau kaip po 14 dienų gali būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. 

Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl nario pašalinimo iš bendrijos, dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl valdymo organo arba kolegialaus valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo priimami paprasta balsų dauguma, kurią nustato bendrijos įstatai ir kuri turi būti didesnė kaip pusė visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl lėšų skolinimosi, dėl bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, taip pat sprendimai, priimami balsuojant raštu nesušaukus susirinkimo, yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip 2/3 bendrijos narių.

Į dalyvaujančių bendrijos susirinkime narių skaičių įskaičiuojami ir tie nariai, kurie iš anksto yra pareiškę savo nuomonę raštu.

Balsavimas bendrijos narių susirinkime yra atviras, kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą.

Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas bendrijos narys ar jo įgaliotas asmuo pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip 1/10 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Slaptas balsavimas organizuojamas ir vyksta bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

Sprendimai, priimti susirinkimo metu, įsigalioja nuo sprendimo priėmimo datos, jei pačiame sprendime nenurodyta kitaip.

Susirinkimų įforminimo tvarka


Bendrijos narių susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo bendrijos narių susirinkimo dienos. Prie bendrijos narių susirinkimo protokolo turi būti pridedama: susirinkimo dalyvių sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; dokumentai, patvirtinantys, kad nariams buvo pranešta apie narių susirinkimo sušaukimą. Prie protokolo taip pat pridedami dokumentai, patvirtinantys bendrijos narių išankstinį nuomonės pareiškimą raštu.

Visi bendrijos narių susirinkimų priimti sprendimai registruojami ir skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. 

Bendrija savo veikloje vadovaujasi LR Civiliniu kodeksu, LR Sodininkų bendrijų įstatymu, kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis.

 

SUSITIKIMAS SEIME BEI DARBO GRUPĖS SUFORMAVIMAS

 

2017 m. rugsėjo 19 d. LR Seime įvyko sodininkų atstovų ir LR Seimo narių susitikimas, kurio metu aptarti sodininkams aktualūs klausimai (dėl sodininkų bendrijų kelių perdavimo savivaldybėms, dėl įsiterpusių ir bendro naudojimo valstybinės žemės sklypų išsipirkimo bendrijose problematikos, dėl Sodininkų bendrijų įstatymo). Susitikime dalyvavo Seimo nariai - komitetų pirmininkai Ramūnas Karbauskis, Kęstutis Mažeika, Povilas Urbšys, Andriejus Stančikas bei Seimo narė Asta Kubilienė, kuri aktyviai talkina sodininkų bendruomenei.
Sodininkams atstovavo Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Aloyzas Burba, Alytaus susivienijimo "Sodai" pirmininkas Fabijonas Delinda, Vilniaus susivienijimo "Sodai" pirmininkas Romasis Vaitekūnas ir juristė Ilona Rastenytė, sodininkų bendrijos "Ąžuolynas" atstovė Ramutė Giriūnienė, sodininkų bendrijos "Beržynas" valdybos pirmininkė Nijolė Baronienė, sodininkų bendrijos "Dobilas" valdybos pirmininkas Petras Algimantas Pumputis.
Sodininkų atstovai pritarė LR Vyriausybės teikiamam LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. pakeitimo įstatymo projektui ir paprašė Seimo narių patvirtinti jį. Taip pat sodininkų atstovai labai aštriai pasisakė dėl priimto Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nutarimo, siūlančio LR Vyriausybės sudarytai darbo grupei svarstyti klausimą dėl galimybės panaikinti LR Sodininkų bendrijų įstatymą. Buvome patikinti, kad įstatymas nebus naikinamas.
Kėlėme klausimą dėl valstybinės bendro naudojimo žemės ir įsiterpusių sklypų, esančių sodininkų bendrijų teritorijose, galimybės išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis, nes šio klausimo sprendimas vis dar vilkinamas Žemės ūkio ministerijoje. Vilniaus susivienijimas "Sodai" dėl šio klausimo pakartotinai raštu kreipėsi į LR Ministrą pirmininką.
Seimo narys Ramūnas Karbauskis, apibendrindamas susitikimą patikino, kad sodininkų veiklos sąlygos nebus bloginamos, o visi sodininkams aktualūs klausimai su sodininkų atstovais bus sprendžiami Seimo komitetuose ir Aplinkos ministerijos sudarytoje tarpžinybinėje darbo grupėje. 
Kartu informuojame, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. Aplinkos ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė sodininkų bendrijų aktualiems klausimams spręsti. Joje sodininkams atstovaus Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Aloyzas Burba, Vilniaus susivienijimo "Sodai" pirmininkas Romasis Vaitekūnas ir Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narys Žilvinas Klimka.

 

Darbo grupei pavesta parengti siūlymus LR Vyriausybei iki 2017 m. gruodžio 15 d. Savo narius informuosime apie darbo grupės veiklą bei joje priimtus sprendimus.

DĖL VALSTYBINĖS BENDRO NAUDOJIMO ŽEMĖS IŠSIPIRKIMO SODININKŲ BENDRIJOSE

 

Po 2017 m. rugpjūčio 2 d. pokalbio su Žemės ūkio ministru B. Markausku ir viceministru A. Bogdanovu dėl valstybinės bendro naudojimo žemės, esančios sodininkų bendrijų teritorijoje, išpirkimo lengvatinėmis sąlygomis, gavome LR Žemės ūkio ministerijos raštą dėl informacijos pateikimo (raštas pridedamas). 
Sodininkų bendrijos, planuojančios išsipirkti ar jau vykdančios išsipirkimo procesą, informaciją Žemės ūkio ministerijai turi pateikti iki rugpjūčio 28 d. į ŽŪM raštinę (adresu: Gedimino pr. 19, Vilnius), siųsti paštu arba el. paštu: zum@zum.lt 



SODININKŲ AKTUALIJŲ FRAGMENTAI

2017 m. pradžioje Vilniaus susivienijimo „Sodai“ narių valia buvau išrinktas Susivienijimo valdybos pirmininku. Per pusmetį neįmanoma įsigilinti į 361 (tiek narių jungia Susivienijimas) sodininkų bendrijų rūpesčius ir lūkesčius. Nepaisant visų neišspęstų problemų pirmiausiai reikėtų padėkoti sodininkų bendrijų valdyboms ir jų pirmininkams už dažnai nedėkingą ir neadekvačiai atlyginamą jų triūsą visų sodininkų labui.

Sodininkų organizacijos gali didžiuotis ilga ir prasminga savo istorija. Šis judėjimas vertas išsamesnio dėmesio ir aprašymo. Juolab, kad Lietuvos sodininkų draugija 2019 metais balandžio mėn. paminės savo 60-metį. Turbūt galima teigti, kad sodininkų judėjimas ekonomine prasme vienas iš pirmųjų pralaužė socializmo ledus, kadangi savo nedideliuose žemės lopinėliuose pajuto privačios nuosavybės privalumus. Didelės pagarbos nusipelno sodininkystės pirmeiviai. Kai kurie jų iki šiol energingai puoselėja savo jaunystės vaisius.

Keičiasi kartos, valdžios, tradicijos. Labai daug faktorių įtakoja į dabartinių sodininkų bendruomeninių organizacijų veiklą. Nepaisant aukščiau išvardintų pasikeitimų, sodininkų bendruomenė lieka pakankamai stabili. Sodininkų bendrijose, kur valdymo organai veikia ranka rankon su savo nariais, ten gerbūvis sutvarkytas, geras iniciatyvas palaiko savivaldybės. Pastaruoju metu neretai kai kuriose bendrijose randasi destruktyvūs asmenys, kurie be kritikos nieko negali pasiūlyti racionalaus. Jų tikslas išbalansuoti tarpusavio santykius išgalvotais motyvais, finansiškai neprisidėti prie bendro gėrio kūrimo. Jie neįsigilina į bendrijos vystymosi istoriją: kiek reikėjo įdėti pastangų, nuosavų lėšų, kad konkreti bendrijos teritorija iš pelkėtos krūmais apaugusios nedirbamos žemės taptų žydinčiu sodu, patogia gyvenimui ir poilsiui vieta.

Kiekvienas naujas įgyvendintas projektas sukuria pridėtinę vertę visiems bendrijoje esantiems sklypams, todėl bendram gerbūviui gerinti privalu prisidėti finansiškai, ne tik vadovaujantis morale, bet ir LR Sodininkų bendrijų įstatymu. Nereikia būti orakulu, kad nuspėtum, jog valdžios institucijos nepalaikys nors ir gerų mūsų iniciatyvų, jeigu tarpusavio santykiuose nebus kuo didesnės vienovės mūsų bendruomenėje. Kartais matai tokius beprasmiškus, vedančius į akligatvį ginčus, skundus, kurie tarsi vėžinės ląstelės užkrečia sveiką bendrijos organizmą.

Daug ginčų viešoje erdvėje ir teisminėje praktikoje keliama dėl asmenų (ne bendrijos narių), turinčių nekilnojamąjį turtą bendrijos teritorijoje. Manome, kad šių santykių tikslesnis reguliavimas turi būti labai konkrečiai atsispindėti LR Sodininkų bendrijų įstatyme, bendrijų įstatuose, vidaus tvarkos taisyklėse, bendrijų narių visuotinių susirinkimų ir valdybų posėdžių protokoluose. Tuomet mažiau atsiras teisinių kolizijų. Bendraujant su bendrijų nariais, valdybų nariais ir pirmininkais ataskaitiniuose susirinkimuose teko ne mažai išgirsti pesimistinių gaidelių iš vadovų dėl veiklos sunkumų, problemų gausos. Tuo pačiu neteko girdėti iš kritikuojančių naujų idėjų ir jų realizavimo būdų. Demokratiniais principais grįstas mūsų santykių reguliavimas leidžia kiekvienam bendrijos nariui, turinčiam laiko, noro, puikių idėjų siūlyti savo kandidatūrą į bendrijos valdymo organus, ir, gavus narių susirinkimo pasitikėjimą, įgyvendinti savo idėjas.

Pastaruosius keletą metų sodininkų bendruomenės aktyvas įvairiose valdžios institucijse įrodinėja sodininkų bendrijose esančius kelius, priklausančius valstybei, perduoti savivaldybių žinion. Logika elementari: sodininkų bendrijos teritorija yra konkrečios savivaldybės teritorijos dalis. Šaržuo tai pasakius daiktas priklausantis valstybei nepriklauso niekam. Kyla klausimas: kokia centrinės valdžios institucija prižiūri sodininkų bendrijų gatves? Atsakymas: jokia.

Sodininkų bendrijų vadovai oficialiai ir neoficialiai bendraudami su savivaldybių atsakingais darbuotojais geriausiu atveju „pramuša“ 50 ir 50. Tokia saviveikla ilgai tęstis negali. Vilniaus susivienijimas „Sodai“ seniai įrodinėja būtinumą sodininkų bendrijų gatves perduoti savivaldybėms ir visiškai pritaria LR Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimui Nr. 549 Dėl LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. pakeitimo įstatymo projekto. Tikėsimės LR Seimo pritarimo.

Šiame reikale svarbiausia skaidriai ir teisingai skirstyti lėšas kelių ir gatvių (tame tarpe sodininkų bendrijų) priežiūrai ir remontui. Tai ne vienadienis projektas, sodininkų bendrijos vystėsi ilgus dešimtmečius. Todėl „civilizacijos“ procesai jas pasieks per eilę metų pagal valstybės, savivaldybių ir pačių bendrijų išgales. Tačiau procesą suaktyvinti reikia šiandien (o gal vakar?).

Sodininkų bendruomenės laukia daug bendrų projektų  su centrinės valdžios ir savivaldybių institucijomis atliekų, nuotekų tvarkymo, vandens tiekimo ir kitose srityse. Šiuo metu bene svarbiausia Lietuvos sodininkų draugijos ir Vilniaus susivienijimo „Sodai“ užduotis - motyvuotai įrodyti Žemės ūkio ministerijai priežastis ir poreikį pratęsti terminą sodininkų bendrijoms išpirkti lengvatinėmis sąlygomis įsiterpusius sklypelius ir bendro naudojimo valstybinę žemę, esančią bendrijų teritorijose. Tai būtų racionaliausias sprendimas visoms pusėms. Sodininkai nereikalauja sau išskirtinių gyvenimo ir poilsio sąlygų, mūsų pageidavimas -  gauti tokias pačias paslaugas, kuriomis naudojasi miestų ir rajonų gyventojai. Pagaliau, mes irgi valdžios rinkėjai.

Su geriausiais palinkėjimais Susivienijimo valdybos pirmininkas Romasis Vaitekūnas (2017-07-27) 

ĮVYKO LIETUVOS SODININKŲ DRAUGIJOS, REGIONINIŲ SODININKŲ SUSIVIENIJIMŲ (ASOCIACIJŲ) ATSTOVŲ IR VILNIAUS SUSIVIENIJIMO „SODAI“ NARIŲ 

KONFERENCIJA


2017 m. gegužės 23 d. Vilniuje, Žemės ūkio ministerijos salėje įvyko Lietuvos sodininkų draugijos, regioninių sodininkų susivienijimų (asociacijų) atstovų ir Vilniaus susivienijimo „Sodai“ narių konferencija „Sodininkų bendrijų dabartis ir perspektyvos“.

Joje dalyvavo Alytaus, Marijampolės, Ukmergės, Kretingos, Vilniaus sodininkų susivienijimų atstovai.

Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Aloyzas Burba, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Vidmantas Bezaras, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos skyriaus vedėjas Vytautas Paršeliūnas, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Vida Ablingienė.

Konferencijos dalyviai priėmė kreipimasi į LR Seimo Pirmininką, LR Ministrą Pirmininką, Savivaldybių asociacijos Prezidentą, kuriuo atkreipia valdžios institucijų vadovų dėmesį į aktualius ir ilgai nesprendžiamus sodininkams klausimus. 




DĖL KOMERCINĖS VEIKLOS SODININKŲ BENDRIJOS TERITORIJOJE

Vilniaus susivienijimas "Sodai" 2017 m. vasario 9 d. kreipėsi į LR Seimo Teisės departamentą su užklausimu dėl komercinės veiklos sodininkų bendrijų teritorijoje. Savo kreipimesi pažymėjome, kad į Susivienijimą kreipiasi bendrijų valdybų pirmininkai, norėdami išsiaiškinti, ar vaikų ugdymo ir kitų komercinės paskirties įstaigų veikla (nesusijusi su mėgėjiška sodininkyste), vykdoma bendrijos teritorijoje, yra leidžiama LR Sodininkų bendrijų įstatymo prasme.

Su gautu atsakymu galima susipažinti ČIA.

SODININKŲ BENDRIJOS BENDRO NAUDOJIMO ŽEMĘ ĮSIGYJA APGAULĖS BŪDU


Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, vis daugiau atvejų, kai sodininkų bendrijos, ypač prie didžiųjų miestų, lengvatine tvarka iš valstybės įsigijusios bendrojo naudojimo žemės, ją parduoda privatiems asmenims. Šios tarnybos Trakų skyrius rengia dokumentus teismui, kad tokios pardavimo sutartys būtų panaikintos, o žemė grąžinta valstybei. 

Tarp sodininkų bendrijų sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai gali būti lengvatine tvarka parduoti bendrijoms už itin mažą kainą. Tik ta žemė turi būti bendrai naudojama poilsiui, bendrijos statiniams. Pagal tokią tvarką kiek daugiau nei 4 hektarus Trakų rajone įsigijo sodų bendrija „Kelininkas“ už vos 6 tūkst. eurų. Registrų centro duomenimis šio sklypo vertė – 330 tūkst. eurų. Netrukus didžiąją šio sklypo dalį bendrija pardavė 15-ai savo narių. Ilgametis šios sodininkų bendrijos pirmininkas sako nieko blogo nepadaręs. „Kiekvienas turi dokumentą, už kiek jis pirko tą sklypą. Viskas normaliai pas mus yra“, – tikino sodininkų bendrijos „Kelininkas“ pirmininkas Viačeslavas Gabrunas. Žemės tarnybos Trakų skyrius rengia dokumentus teismui, kad tokios pardavimo sutartys būtų panaikintos, o žemė sugrąžinta valstybei. „Šiuo atveju žemė grįžtų valstybei ir būtų valstybės nuosavybė, nes dabar matosi, kad sandoris sudarytas apgaulės būdu, ir sodininkų bendrijai ta žemė nėra reikalinga, kadangi buvo perleista privatiems asmenims“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vyr. specialistas Tomas Steponavičius. Nacionalinės žemės tarnybos teigimu, bendro naudojimo žemė pastaruoju metu perkama itin intensyviai, nes lengvatinė tvarka pratęsta iki kitų metų gegužės. Daugėja ir atvejų, ypač prie Vilniaus ir Kauno, kai iš valstybės pusvelčiui įsigytos bendrojo naudojimo žemės sklypai parduoti privatiems asmenims, dažnai už didesnę kainą. „Apgaulės keliu dažniausiai eina sodų bendrijų pirmininkai, kadangi jie veikia sodininkų bendrijos vardu, suformuoja bendroms reikmėms žemės sklypus, piktnaudžiauja ir gauna naudos sau. Kadangi matome, kad yra pažeidinėjamas viešasis interesas, Nacionalinė žemės tarnyba kreipsis į atitinkamas institucijas, kad tą žemę sugrąžinti valstybei“, – aiškino Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Danielius Kuprys. Žemės tarnyba siūlo keisti teisės aktus, kad iš bendrijų tokia pat, kaip pardavė, nominalia kaina valstybė galėtų išpirkti bendro naudojimo žemės sklypus. O vėliau jie būtų parduodami aukcionuose.

Plačiau apie tai reportaže.

Salomėja Pranaitienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, www.lrt.lt

Delfi.lt informacija

 


 

 


INFORMACIJA VILNIAUS MIESTO SODININKAMS DĖL PREKYBOS BE LEIDIMŲ VIEŠOSE VIETOSE

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 1-216 „Dėl Tarybos 2014-01-29 sprendimo Nr. 1-1657 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimą nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“.

Šiuo sprendimu nuo rinkliavos prekiauti viešose vietose buvo atleisti IV skyriuje paminėti asmenys, tačiau  į šią asmenų kategoriją savivaldybė neįtraukė sodininkų, kurie pagal LR Sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. turi teisę viešosios prekybos vietose (turgavietėse, mugėse, prekybos paviljonuose ir kt.) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parduoti sodo sklype išaugintą mėgėjų sodininkystės produkciją.

Vilniaus susivienijimas „Sodai“ š.m. spalio 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu suteikti teisę Vilniaus miesto teritorijoje esančių sodininkų bendrijų nariams, pateikus išduotus sodo bendrijos nario pažymėjimus (bilietus), prekiauti savo sklypuose užaugintomis uogomis, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis.

2015 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybė mus informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl prekybos be leidimų vietų sąrašo tvirtinimo“ (2015 m. lapkričio 13 d. Nr. 30-3648) buvo nustatyta, kad prekybos be leidimų vietose prekiauti gali ir asmenys, prekiaujantys savo sklypuose užaugintomis uogomis, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis, privalo turėti žemės nuosavybę patvirtinantį dokumentą arba ūkininko ūkio ar sodininkų bendrijos nario pažymėjimą.

Taip pat buvo patvirtintas Prekybos be leidimų vietų sąrašas.

PREKYBOS BE LEIDIMŲ VIETŲ SĄRAŠAS

Eil. nr.

Prekybos vieta, aikštelė

Prekybos

miško gėrybėmis, uogomis, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis vietų skaičius

Pastabos

Antakalnio seniūnija

1.

Antakalnio g. 38A

14

Prekiaujama ir sendaikčiais

2.

Antakalnio g. 57

6

 

3.

Keramikų g. 5

10

 

Fabijoniškių seniūnija

1.

Ateities g. 44

20

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Grigiškių seniūnija

1.

Pašto g. 19

8

Prekiaujama ir sendaikčiais

2.

Kovo 11-osios g.  39A (prie prekybos centro  IKI)

6

 

 Justiniškių seniūnija

 

 

 

 

 Karoliniškių seniūnija

 

 

 

 

 Lazdynų seniūnija

1.

Architektų g. 152 (greta skulptūros „Rytas“)

6

 

2.

Jonažolių g. 1 (greta prekybos centro IKI)

6

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Naujamiesčio seniūnija

1.

Pelesos g. 10A (šalia viešojo transporto stotelės, priešais prekybos centrą „Maxima“)

4

 

2.

Algirdo g. 16 (prie negyvenamojo pastato, šalia prekybos centro „Maxima“)

4

 

3.

Kauno g. 14

2

 

4.

Naugarduko g. 76 ( šalia Vilniaus lenkų kultūros namų)

8

 

5.

V. Mykolaičio-Putino g. 5

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

6.

Vilniaus  ir  J. Lelevelio gatvių sankirta (šalia viešojo transporto stotelės)

2

Prekiaujama tik gėlėmis

7.

A. Vienuolio g. (šalia esančių  prekybos paviljonų)

2

Prekiaujama tik       gėlėmis

 Naujininkų seniūnija

1.

Salininkų g. 131 (Salininkų prekyvietė)

10

 

 Naujosios Vilnios seniūnija

1.

Palydovo g. 2

15

Prekiaujama ir sendaikčiais

2.

Pramonės g. 44

15

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Pašilaičių seniūnija

1.

Laisvės pr. 123 (pėsčiųjų takas priešais prekybos centrą „Maxima“)

10

 

2.

Medeinos g. 8 (prie prekybos centro „Rimi“)

 

 

3.

Medeinos g.  nuo prekystalių

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

 Panerių seniūnija

 

 

 

 

 Pilaitės seniūnija

1.

Vydūno ir Karaliaučiaus gatvių sankirta

10

 

2.

Vydūno g. (šalia prekybos centro„Rimi“)

5

 

 Rasų seniūnija

 

 

 

 

Senamiesčio seniūnija

1.

Lazdynų Pelėdos skveras

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

2.

Vilniaus g. 24

2

Prekiaujama tik gėlėmis

 Šeškinės seniūnija

1.

Buvusioje UAB „Vilvatėja“  prekyvietėje (Gelvonų g.)

20

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Šnipiškių seniūnija

1.

Kalvarijų g. 168 - 170

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

2

Širvintų g. 82

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

 Verkių seniūnija

1.

Jeruzalės g. 21

10

 

2.

Didlaukio g. 27

5

 

3.

Balsių, Ragučio ir Bubilo gatvių sankirta

20

Prekiaujama ir sendaikčiais

4.

Balsių mitologinis parkas

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

 Vilkpėdės seniūnija

1.

Savanorių pr. (tarp 62-ojo ir            68-ojo namų)

10

Prekiaujama ir sendaikčiais

2

Vaduvos g. 21

4

 

 Viršuliškių seniūnija

1.

Viršuliškių g. 30 (šalia prekybos centro  „Maxima“,  vietoj nukelto kiosko)

10

 

 Žirmūnų seniūnija

1.

Žirmūnų g. 89A (šalia prekybos centro  „Maxima“)

12

 

2.

Žirmūnų g. 145

6

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Žvėryno seniūnija

1.

Žalioji g. 4 (šalia prekybos kioskų)

5

 

 


 Kodėl verta tirti dirvožemį?

  

Ruduo – ilgai laukto, kruopščiai auginto derliaus metas. Tačiau gausūs derliai džiugina ne kiekvieną sodininką ar daržininką. Paplitusi klaidinga nuomonė, kad padėti visada  gali gausus tręšimas. Deja, tai gelbsti ne visuomet. Norint dirvožemį tinkamai prižiūrėti, reikia žinoti jo ypatumus ir esančių mineralinių bei organinių medžiagų kiekį. 

Dirvožemis – tai plonas žemės sluoksnis, sudarytas iš gyvųjų organizmų, mineralinių ir organinių medžiagų, kuriame gali augti augalai. Tačiau jo dosnumas, derlingumas ir kokybė yra labai nevieno­da ir priklauso nuo daugelio priežasčių. Kad sodo, daržo augalai džiugintų gerais derliais, jie turi gauti pakankamai maisto medžiagų. Augalai gali pasisavinti tik vandenyje ištirpusias medžiagas, o šių medžiagų tirpumas priklauso nuo dirvožemio rūgštingumo arba dirvožemio reakcijos. Dirvožemio rūgštingumas išreiškiamas vandenilio jonų koncentracija tirpale ir žymimas simboliu pH . Dažniausiai dirvožemio pH yra nustatomas KCl ištraukoje. Esant pH 4,5 ir mažiau, dirvožemiai yra labai rūgštūs, pH 4,6–5,0 – vidutiniškai rūgštūs, pH 5,1–5,5 – mažai rūgštūs, pH 5,6–6,0 – rūgštoki, pH 6,1–6,5 – neutraloki, pH 6,6–7,0 – artimi neutraliems, pH 7,1–8,5 – šarmiški. Dirvožemio pH labai veikia dirvožemio savybes, svarbiausių augalų maisto medžiagų (makroelementų – azoto, fosforo, kalio, kalcio ir magnio, bei mikroelementų – boro, molibdeno ir kt.) įsisavinimą, mikroorganizmų gausą. Daugelis augalų geriausiai auga, vystosi ir dera silpnai rūgščiuose dirvožemiuose: augalams augti palankiausia dirvožemio terpė, kai pH 5,8–6,8. Tačiau kiekvienai augalų rūšiai reikia skirtingų elementų kiekių. Siekiant geriausio augalų augimo rezultatų, reikia sureguliuoti dirvos rūgštingumą ir medžiagų prieinamumą, todėl dirvožemio pH nustatymas gali žymiai prisidėti prie augalų tinkamo išauginimo.

 

Kita labai svarbi dirvožemio savybė – jame esančios organinės medžiagos. Jų kiekis nulemia dirvožemio derlingumą, nes jos yra augalų įvairių maisto medžiagų šaltinis. Didžiąją organinės medžiagos dalį (apie 80–85 proc.) sudaro humusas – organinė dirvožemio dalis, susidaranti biologiškai ir biochemiškai kintant  augalų ir gyvūnų liekanoms. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis humuso kiekis priklauso nuo dirvožemio tipo, sudėties, užmirkimo, sukultūrinimo laipsnio. Mažiausiai (0,5–1,5 proc.) humuso yra sausuose smėlio, o daugiausia – sunkesnės mechaninės sudėties užmirkusiuose dirvožemiuose (daugiau kaip 1 proc.). Kituose dirvožemiuose dažniausiai yra (2–4 proc.) humuso. Humuso kiekį galima padidinti sistemingai tręšiant organinėmis trąšomis (mėšlu, kompostais, durpėmis, žaliosiomis trąšomis). Todėl norint išauginti geresnį derlių labai svarbu žinoti organinių medžiagų  (arba humuso) kiekį dirvožemyje.

 

Ne mažiau svarbus ir mineralinių medžiagų – mineralinio azoto, fosforo ir kalio kiekis. Azotas skatina ir sustiprina augalų antžeminės dalies vystymąsi. Fosforo junginiai skatina šaknų vystymąsi, didina augalų atsparumą grybinėms ligoms, pagreitina žaizdų gijimą. Kalis paspartina augalų augimą ir didina jų atsparumą šalčiui. Kai trūksta kalio, augalai blogiau pasisavina ir azotą. Labai svarbu nustatyti, kokių medžiagų trūksta dirvožemyje ir tik tada tręšti papildomai, nes pernelyg gausus trąšų naudojimas gali labai keisti dirvožemio savybes, jį parūgštinti ar skatinti kitus nepalankius procesus. Be to, augalų nepanaudotos maisto medžiagos, daugiausia azotas ir fosforas, iš dirvožemio gali būti išplautos į paviršinius vandens telkinius ir gruntinius vandenis.   

Dirvožemį tyrimui geriausia paimti iš karto po suarimo ar supurenimo, iš  kelių skirtingų daržo ar sodo vietų, iš 10-15 cm gylio. Iš žole apaugusio ploto rekomenduojama kasti  iš 5–7,5 cm gylio. Mineraliniam azotui nustatyti mėginiai imami iš gilesnio dirvožemio sluoksnio – apie 60 cm gylio. Taip paimti mėginiai sumaišomi ir padaromas 1 jungtinis mėginys. Į laboratoriją reikėtų pristatyti apie 500 g  jungtinio mėginio, supilto į polietileno maišelį arba stiklinį indą.

Mėginius reikėtų imti praėjus 2–3 mėnesiams po dirvos kalkinimo, tręšimo mėšlu arba neorganinėmis trąšomis, nes ką tik gausiau patręšus žemę, joje randama daugiau išbertose trąšose buvusių elementų.

Virginijus Keturka,

NVSPL Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas 

Išsamesnė informacija: www.nvspl.lt. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Priėmimo skyriuje (Žolyno g. 36, Vilnius); tel.: (85) 2344003, (85) 2106850; priimamasis.zolyno@nvspl.lt



Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos informacija



Kokį vandenį geriame?

Vanduo! Tu neturi nei skonio nei kvapo – tavęs nusakyti negalima, tavimi gardžiuojamės visi, nepažinodami tavęs. Netinka sakyti, kad tu būtinas gyvybei, tu pats esi gyvybė. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje (Antuanas de Sent Egziuperi)

Geriamojo vandens mikrobiologija

Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Gyvybiniai procesai vyksta tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Ne mažiau svarbi ir vandens kokybė  – mikroorganizmais ar cheminėmis medžiagomis užterštas vanduo gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Sužinoti, koks vanduo bėga iš privačių gręžinių čiaupų, koks semiamas iš šulinių ar šaltinių, galime tik ištyrę vandens mėginius laboratorijoje. Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai; jei  užtikrinama apsauga nuo taršos.

Geriamajame vandenyje neturi būti: koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių (E. coli), žarninių enterokokų, ir lūžinių klostridijų (C.perfringens).

Žarninė lazdelė (E. coli), žarniniai enterokokai, lūžinės klostridijos – tai nuolat žmonių ir gyvulių žarnyne gyvenantys mikrobai. Juos radus vandenyje, konstatuojama, jog vanduo užterštas, į vandenį pateko fekalijos, o su jomis ir patogeninių mikroorganizmų – infekcinių ligų sukėlėjų.  Žmogui, išgėrusiam taip užteršto vandens, gali pakilti temperatūra, atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas – tokie simptomai ypač pavojingi vaikams, vyresnio amžiaus asmenims.

Lūžinės klostridijos (C.perfringens) nustatomos geriamajame vandenyje, kuriam naudojami  paviršiniai vandens šaltiniai arba kurio saugai įtakos turi paviršinis vanduo. Lūžinės klostridijos,  patekusios į nepalankias joms sąlygas, virsta sporomis,  atspariomis aplinkos poveikiui ir ilgai išsilaikančiomis aplinkoje.

Geriamojo vandens chemija

Šulinio vanduo. Šio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo ir priežiūros. Trąšų perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius, ypač azotiniais junginiais.

Atliekant šulinio vandens cheminį tyrimą rekomenduojama ištirti: nitritų (5,68 €), nitratų (6,84 €), amonio (6,23 €) kiekius, permanganato indeksą (8,20 €) ir savitąjį elektros laidį (3,56 €). Šie tyrimai reglamentuojami pagal Lietuvos higienos normą HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“.

Nitratai ir nitritai – toksiniai elementai, kuriais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Didesni nitratų ir nitritų kiekiai ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento, ir išsivysto methemoglobinemija („pamėlusių kūdikių“ sindromas).

Padidintas amonio kiekis gali signalizuoti apie padidintą bakteriologinį užterštumą ar puvimo procesus. Permanganato indeksas parodo bendrą užterštumą organinės kilmės teršalais, o savitasis elektros laidis – bendrą įvairių neorganinės kilmės druskų kiekį.

Šulinių vandens tyrimų rezultatai liudija, kad Lietuvoje dažniausiai viršijama nitratų leistina ribinė koncentracija (geriamajame vandenyje nitratų ribinė koncentracija yra 50 mg/l; dažnai randama 60 – 150 mg/l, bet pasitaiko atveju, kai ji viršija net 300 mg/l). Cheminė tarša aptikta kas trečio Vilniaus apskrityje tirto šulinio vandenyje (36 proc. šulinių), o ligas sukeliančiais mikroorganizmais užterštas net 43 proc. tirtų šulinių vanduo.

Gręžinio (giluminis) vanduo. Atliekant tokio vandens cheminį tyrimą rekomenduojama ištirti: geležies kiekį (10,22 €), nitritų (5,68 €) ir nitratų (6,84 €) kiekius, amonio (6,23 €), chlorido (5,82 €), sulfato (9,33 €) kiekius, vandens pH (2,95 €), drumstumą (4,40 €),  spalvą (7,36 €),  permanganato indeksą (8,20 €) ir savitąjį elektros laidį (3,56 €), mangano kiekį (25,25€). Laboratorijoje galima išsitirti ir kitus elementus. Visus minėtus tyrimus galima užsisakyti atskirai, pagal kiekvieno poreikius ir problemų aktualumą. Šie tyrimai reglamentuojami pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.

Labai dažnai žmonės užsisako savo gręžinio vandens suminio kietumo tyrimus (6,46 €). Ypač tai aktualu, jei ieškoma atsakymo, verta ar ne buityje naudoti „minkštinimo filtrus“. Vandens kietumas pagal HN 24:2003 nėra normuojamas, nes kietumą sudaro kalcio ir magnio jonai. Šie mikroelementai labai reikalingi žmogaus sveikatai, tačiau jie krenta į nuosėdas, sudarydami „kalkes“, kenkiančias buitiniams prietaisams. Tad prieš statant „minkštinimo filtrus“ vertėtų išsitirti vandens kietumą. Būtina prisiminti, jog kartais minėti filtrai taip išvalo vandenį, jog jame nebelieka žmogui reikalingų kalcio ir magnio, o padidėja natrio kiekis (21,46 €), kurio ribinė vertė geriamajame vandenyje yra 200 mg/l.

Lietuvoje giluminių gręžinių vanduo yra pakankamai kokybiškas. Vadovaujantis NVSPL atliktais tyrimais, darytina išvada, kad gręžinio vandenyje dažniausiai aptinkami geležies ir mangano leistiną normą viršijantys kiekiai. Geležis – vandens indikatorinis rodiklis, todėl nedidelis jos perteklius nėra kenksmingas sveikatai, tik nėra estetiškas, mat geležis vandeniui suteikia rudą atspalvį. Mangano perteklius kenkia vidaus organų veiklai. Šiuos trūkumus pašalinti dažnai statomi taip vadinami „nugeležinimo“ filtrai.

Būtina prisiminti, kad labai svarbus yra geriamojo vandens pH. Žmogui reikalingas šarminis vanduo, kurio pH –  nuo 6,5 iki 9,5. Taip subalansuotas vandentiekio vanduo. Vandens pH dažniausiai kinta dėl vandens filtrų – kuo labiau jis išvalomas nuo įvairių mikroelementų, tuo jis  rūgštingesnis, nebetinkantis žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, distiliuoto vandens pH yra apie 5 vienetus. Taigi šis, labai išvalytas vanduo, puikiai tinka buitiniams prietaisams ir mašinų akumuliatoriams, tačiau žmogaus organizmui jis yra per rūgštus.

 

    Išsamesnė informacija apie vandens tyrimus: www.nvspl.lt. NVSPL Priėmimo skyriuje (Žolyno g. 36, Vilnius); tel.: (85) 2344003, (85) 2106850; priimamasis.zolyno@nvspl.lt

VILNIAUS SUSIVIENIJIMO "SODAI" NARYS SODININKŲ BENDRIJA "ŠILAS" LAIMĖJO PIRMĄ VIETĄ



Parengta pagal "Maxima LT" pranešimą žiniasklaidai 2015 m. rugpjūčio 18 d.

 


Vilniaus rajono Baronų kaimo sodininkų bendrija „Šilas“ jau visai netrukus galės burtis į naujai įrengtą daugiafunkcinę erdvę. „Maxima LT“ organizuotame bendruomenių iniciatyvų konkurse „Mes – bendruomenė“ ši bendrija užėmė pirmąją vietą ir projekto „Daugiafunkcinio Rėdos rato įrengimas“ įgyvendinimui gaus 15 tūkstančių eurų. Šiuo projektu bus siekiama sukurti erdvę aktyviam laisvalaikiui, lietuvių etnografinių papročių bei tradicijų puoselėjimui. 

Vilniaus rajono Baronų kaimo sodininkų bendrijos „Šilas“ narių teigimu, šis laimėjimas ne tik padės ugdyti jaunuosius bendruomenės narius, bet ir panaudoti vietos gyventojų turimas žinias apie lietuvių liaudies papročius ir tradicijas. 
 „Dar prieš kelis metus mūsų sodininkų bendriją sudarė daugiausia vyresnio amžiaus sodininkai, bet viskas pasikeitė, kai prie bendrijos prisijungė daug jaunų šeimų. Dabar mūsų – daugiau nei pusantro šimto. Kartu ir darbus dirbame, ir šventes švenčiame, ir kuriame idėjas, kaip gyvenimą bendruomenėje būtų galima paversti patogesniu ir gražesniu“, - sako Vilniaus rajono Baronų kaimo sodų bendrijos „Šilas“ valdybos pirmininkas Stanislovas Liepinaitis. 
Anot pono Stanislovo, „Daugiafunkcinio Rėdos rato įrengimo“ projektas gimė vieno bendruomenės susitikimo metu, kurie Baronų kaime vyksta nuolat. Bendruomenė jau kelis metus iš eilės organizuoja didžiulę Užgavėnių šventę, rugsėjo 1-ąją išlydi kaimo pirmokėlius, rengia talkas ir kitus pasibuvimus, kuriems, anot bendrijos narių, būtina nauja erdvė. 
Paklaustas, kaip pasikeis Baronų kaimo sodininkų bendrijos „Šilas“ gyvenimas įrengus daugiafunkcinį Rėdos ratą, valdybos pirmininkas patikino, kad viskas keisis iš esmės. Į susibūrimus „Šilo“ bendruomenė žada kviestis jau ne tik savo, bet ir kitų sodininkų bendrijų, ar net kaimų gyventojus, norinčius pasidalinti lietuvių liaudies papročiais ir tradicijomis. 
Tai – ne pirmasis Baronų kaimo sodininkų bendrijos „Šilas“ projektas. Visai neseniai bendruomenės nariai mažiesiems kaimo gyventojams įrengė žaidimo aikštelę, į kurios atidarymą susirinko ne tik visa sodininkų bendrija, bet ir Bezdonių parapijos kunigas Arūnas Mitkevičius. 
Iki liepos pirmos dienos bendruomenių iniciatyvų konkursas „Mes – bendruomenė“ sulaukė 90 paraiškų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.
 „Vilniaus rajone veikia net 68 „Maxima“ parduotuvės. Jaučiame turintys ir galintys pradėti bendruomenėms kurti geresnę ir draugiškesnę aplinką, kurioje dirbame ir gyvename,  tačiau pastebime, jog kai kurioms bendruomenėms tenka susidurti su problemomis, kurios dažnai būna finansinės. Lėšų jiems pritrūksta ir bendruomenės užsiėmimams, ir juos supančios aplinkos problemų sprendimui. Todėl džiaugiamės galėdami prisidėti ir prie mažesnių Vilniaus rajono bendruomenių aplinkos gerinimo ir tuo pačiu paskatinti vietos gyventojų iniciatyvumą“, – sako „Maxima LT“ Generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris. 
Geriausiais šiais metais pripažinti ir Alytaus rajono Likiškėlių kaimo bendruomenės projektas „Šefas ant ratų“ bei Pakruojo rajono Sigutėnų kaimo bendruomenės projektas „Sveikatingumo erdvės įrengimas“. Laimėjusiems projektams įgyvendinti „Maxima LT“ skirs po 5, 10 ir 15 tūkstančių eurų.
  

 Daugiau informacijos:

Renata Saulytė 
„Maxima LT“ komunikacijos vadovė
Tel. +370 659 90342
El. paštas renata.saulyte@maxima.lt
www.maxima.lt